Žemaičių tarmė Antano Baranausko tekstuose: fonetinės ypatybės ir jų raiška

LTTarminių tekstų rinkinys Litauishe Mundarten yra pirmasis kalbotyros darbas, teikiantis tokį išsamų žemaičių tarmių istorinį vaizdą, gana tiksliai rodantis ne tik leksinius ar gramatinius, bet ir garsyno, ypač kirčiavimo, bruožus. Straipsnyje aptariami esminiai Antano Baranausko žemaičių kalbinės sistemos fonetiniai elementai, pagrindinės prozodinės ir fonetinės ypatybės, jų pateikimo bei žymėjimo įvairovė, taip pat, kur tai įmanoma, palyginami tarminių reiškinių sklaida ir vartosenos dažnumas su dabartine būkle. Tyrimo objektu pasirinkti keli dalykai: 1) prozodinių elementų, ypač kiekybės, raiška, priegaidžių distribucija; 2) kirčiavimo reiškinių (kirčio atitraukimo ir nukėlimo) paplitimas, santykis su priegaidėmis; 3) balsių ir priebalsių tarminių atliepinių žymėjimo ypatumai, specifinių diakritinių ženklų vartojimas. Baranauskas kaip tarminių garsų užrašymo pagrindą ima Augusto Schleicherio rašybą, papildydamas ją etimologiniu pagrindimu ir Kaimo gubernijos tarmių skirtumų analize bei kartais taikydamas fonetinį rašybos principą. Tačiau, nors ir išlaikant esminius Schleicherio rašybos principus, kai kurie dalykai kritiškai įvertinti, pagal poreikius pakeisti, suvienodinti ir papildyti. Panašiais principais remiantis tarmių prozodijai pritaikyta Frydricho Kuršaičio akcentinė sistema.Stengdamasis kiek įmanoma išsamiau parodyti tokį sudėtingą ir įvairų žemaičių tarmių kirčiavimo vaizdą Baranauskas nustatė pagrindinius kirčio žymėjimo tipus, susiejo juos su skiemenų sandara ir priartėjo prie gana nuoseklios apibendrintos prozodinės schemos. Tekstuose stengiamasi ieškoti kuo tikslesnių ir sistemiškesnių priegaidės užrašymo būdų, preciziškos kirčio, priegaidės ir kiekybės santykio raiškos, atsižvelgiant ir į skiemens sandarą, ir į prigimtį. Susidaro įspūdis, kad kirčiavimas buvęs tvarkomas pagal teoriškai sukonstruotą sistemą, o garsyno dalykai vertinti laisviau, labiau pasitikint užrašytojo kompetencija. Užfiksuotos esminės garsyno ypatybės, būdingos ir dabartinėms žemaičių patarmėms: ie, uo atliepiniai raseiniečių y, ū, telšiečių ei ir ou (ow), i, d išlaikymas junginiuose *tjū, *djū, taip pat kitos išskirtinės savybės, būdingos pavienėms šnektoms arba šnektų grupėms. Garsyno žymėjimas aiškesnis ir nuoseklesnis negu prozodinių reiškinių vaizdavimas, mažiau įvairovės ir redakcinių taisymų. Greičiausiai tai lėmė ir palyginti ribotos spaudos galimybės, leidusios parodyti tik pačius esminius fonetinius garsų požymius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Priegaidžių distribucija; Principai; Prozodija; Rašybos; Tarminės ypatybės; Žemaičiai; Žemaičių tarmė, prozodija, priegaidžių distribucija, rašybos principai, tarminės ypatybės; Dialectal features; Distribution of accents; Orthography; Prosody,; Samogitian dialect; Samogitian dialect, prosody, distribution of accents, orthography, dialectal features.

ENThe collection of dialectal texts "Litauishe mundarten" is the first book on linguistics that gives such a wide historic picture of the Samogitian dialects, which supplies rather accurate not only lexical or grammatical accentuation peculiarities but also those of the sound system. The article discusses the essential phonetic elements of Antanas Baranauskas' language system of the Samogitian dialect, their main prosodic and phonetic specific features, the diversity of how they are presented and marked; also, where it is possible, the spread and frequency of dialectal phenomena and their present-day state are compared. Several issues were chosen for research: 1) presentation of prosodic elements, particularly the quantity, the distribution of rising and falling accents; 2) other accentuation phenomena (secondary stress, stress shift); 3) specific features of orthography, dialectal equivalents of the vowels and consonants. Baranauskas took the orthography of August Schleicher for the base of writing down dialectal sounds, supplementing it with etymological substantiation and the analysis of dialects' differences of the Kaunas province, sometimes employing the principle of phonetic orthography. However, even preserving essential principles of Schleicher's orthography, some of the things were critically appraised and changes made according to the needs, they were unified and supplemented. Employing similar principles, Kuršaitis' accentual system was adapted for the prosody of dialects. In an attempt to demonstrate such a complex and diverse accentuation picture of the Samogitian dialects Baranauskas established the main types of marking the stress, linked them with the structure of syllables and came close to a rather consecutive generalised prosodic system. [...].