Aukštaičių kirčiavimo ypatybės Antano Baranausko tekstuose

LTStraipsnyje nagrinėjamos 1920 m. Leipcige vokiečių kalbininko Franzo Spechto leidinyje "Litauische Mundarten" paskelbtų Antano Baranausko iš Kauno kunigų seminarijos klierikų surinktų aukštaičių tekstų kirčiavimo ypatybės. Straipsniu siekiama ištirti Baranausko užrašytų aukštaičių tarminių tekstų kirčiavimo ypatybes ir nustatyti, kokie kirčio atitraukimo dėsniai aukštaičių plote galėjo veikti XIX a. antrojoje pusėje. Atlikus leidinio Litauische Mundarten tekstų akcentuacijos analizę nustatyta, kad Baranausko užrašyti tarminiai tekstai teikia svarbių duomenų lietuvių tarmių akcentuacijos sistemai ir jos raidai pažinti - kirčio atitraukimo aukštaičių plote formavimosi, linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo variantiškumo ir akcentinių modelių analizei atlikti ir egzistavimui pagrįsti.Baranausko tekstų medžiaga remia prielaidą, kad lietuvių tarmių pokyčiai, tarp jų ir kirčio atitraukimas, ėjo iš šiaurės pietų kryptimi, ir rodo kirčio atitraukimą kaip reiškinį rytų aukštaičių plote susiformavus gana vėlai (ypač kirčio atitraukimą iš ilgosios cirkumfleksinės galūnės). Remiantis Baranausko tekstų medžiaga nustatyti du aukštaičių plotai, kuriuose kirčio atitraukimo XIX a. antrojoje pusėje būta gana reguliaraus: 1) kirčio atitraukimo nuo trumposios galūnės į priešpaskutinį ilgąjį skiemenį riba galėjusi eiti šiauriniu kupiškėnų patarmės ploto pakraščiu, anykštėnų patarmės plote kiek žemiau Subačiaus, toliau, ko gero, sutapusi su pietinių panevėžiškių ir anykštėnų paribiu; 2) kirčio atitraukimo nuo trumposios galūnės į priešpaskutinį trumpąjį skiemenį riba ėjusi šiaurės panevėžiškių plote Biržų, Pabiržių ir Krinčino šnektų pakraščiu iki visuotinio kirčio atitraukimo ribos, su kuria galėjo sutapti visame aukštaičių plote. Straipsnyje daroma prielaida, kad oksitoninio ir baritoninio kirčiavimo modeliai XIX a. pabaigoje buvo paplitę gerokai didesniame rytų aukštaičių plote nei dabar (kai kuriose patarmėse oksitonezės ir baritonezės reiškiniai galėjo veikti sanklodos principu). Oksitoninio kirčiavimo paradigmos nykimas siejamas su kirčio atitraukimo susiformavimu ir akcentuacijos analogija. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Akcentinė paradigma; Baritoninio kirčiavimo modelis; Kirčiavimo variantas; Kirčio atitraukimas; Oksitoninio kirčiavimo modelis; Skiemuo; Tarminiai tekstai; Accentual paradigm; Baritone accentuation model; Dialectal texts; Oxytone accentuation model; Stress shift; Stress variant; Syllable.

ENThe article deals with the accentuation peculiarities of the AukStaitian in the texts that Antanas Baranauskas collected from the students, who spoke the dialect, at the seminary in Kaunas in the second half of the 19th century, which were published in the linguist Franz Spechts book "Litauische Mundarten" in Leipzig in 1920. The goal of the article is to study the accentuation peculiarities of the texts in the Aukštaitian dialect that were written down by Baranauskas and to establish what laws of stress shifting in the Aukštaitian area could have been in force in the second half of the 19th century. The analysis of the accentuation of the texts in the "Litauische mundarten" demonstrated that the dialectal texts written down by Baranauskas give important knowledge about the Lithuanian system of dialectal accentuation and its development - the formation of the stress shift in the Aukštaitian area, the stress variance of declined words and enables us to conduct analysis of accentuated models as well as to substantiate their existence. The material of Baranauskas' texts supports the premise that changes in the Lithuanian dialects the stress shift including, moved from the North in the direction of South, which suggests the stress shift as a phenomenon in the Eastern Aukštaitian area appeared rather late (especially the shift of stress from the long circumflex ending). [...].