Kalbotyrinė Antano Baranausko veikla: stereotipai : XXI amžiaus įžvalgos

LTStraipsnyje nagrinėjama XIX a. pab. lietuvių tarmių tyrėjo Antano Baranausko veikla. Smulkiau aptariami iki šiol visuomenėje susiklostę neigiami stereotipai - uždaros, netgi atsiskyrėliškos asmenybės, lojalaus valdžiai lenkomano ir polonofilo, mokslininko autodidakto, - rodantys, kad ši iškili asmenybė mokslininkų vertinta atomistiškai, pagal paskiras veiklos sritis. Todėl iki šiol nesukurtas vientisas ir objektyvus kūrėjo portretas. Kitaip Antanas Baranauskas pasirodo ir lietuvių kalbotyros diskurse: mokslinėmis pažiūromis ir jj išgarsinusia gramatika „Заметки о литовскомъ языке и словарe“ (1898) jis artimas to meto Europoje vyravusioms jaunagramatikių nuostatoms, todėl ateityje kalbotyrinė (ypač tarmėtyrinė) jo veikla pirmiausia turėtų būti nagrinėjama šiame Europos kontekste. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Baranauskas; Dialektologija; Jaunagramatikiai; Lietuvių tarmės; Antanas Baranauskas; Dialectology; Lithuanian dialects; Neogrammarians.

ENThe article deals with the activities of Antanas Baranauskas, end of the 19th century Lithuanian dialectologist. Negative stereotypes existing in our society until now are discussed in more detail: a reserved, even reclusive personality, loyal to the authorities, a lover of Poland and Polish culture, a scholar autodidact, which shows that this distinguished personality was considered by scholars according to separate fields of activity. Therefore, until now an integral and objective portrait of Baranauskas has not been created. A different portrait appears in Lithuanian dialectology discourse: in "Заметки о литовскомъ языке и словарe" (1898) that made him known for his scholarly activities and his grammar he is close to the principles of the Neogrammarians prevailing in Europe of that time. Therefore, in the future his linguistic (especially dialectological) activities should be first of all discussed in this European context. [From the publication]