Profesinis lavinimas Lietuvoje XX a. pradžioje: tarp visuomenės poreikių ir žmogaus galimybių

LTStraipsnyje, remiantis esama istoriografija ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios šaltiniais (statistika, periodine spauda, edukacine literatūra), ypatingas dėmesys kreipiamas į tuos profesinio švietimo problemos aspektus, kurie sulaukė mažesnio tyrinėtojų dėmesio. Pirmiausia, remiantis šaltiniais, atskleidžiančiais profesinių mokyklų mokinių socialinę kilmę, siekiama išsiaiškinti, kaip kito atskirų socialinių grupių požiūris į profesinį išsilavinimą XX a. pradžioje, kurias profesijas dažniau pasirinkdavo viena arba kita socialinė grupė. Straipsnyje taip pat nagrinėjama, kokias profesines veiklos galimybes kūrė įvairios visuomeninės organizacijos, kai po 1905 m. jos galėjo labiau išreikšti ir realizuoti savo poreikius. Atskirai analizuojama, kodėl, kaip ir kokiomis kryptimis vyko profesinis orientavimas to meto jaunimui skirtoje periodinėje spaudoje lietuvių ir lenkų kalbomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Profesinis lavinimas; Profesinis lavinimas, socialinė politika, socialinės grupės; Socialinė politika; Socialinės grupės; Social groups; Social policy; Vocational training; Vocational training, social politics, social groups.

ENAt the beginning of Twentieth Century in the field of vocational training we can notice new tendencies. Firstly, vocational training is assessed as one of the most important tools to take root in a emerging modern society and to gain a solid social status. After 1905 wide spectrum of societal organizations – from municipal institutions to charitable societies began to care of the new possibilities of vocational training. Secondly, vocational training had lost its significance as a mark of the one exceptional social group, because the institutions of vocational training connected the representatives from different social groups. After 1905 teaching programs in vocational schools more and more oriented to the needs of different social groups, and the social groups themselves began to use the new possibilities. At the beginning of Twentienth Century specialized periodicals became a tool of professional ortientation for the young people. These periodicals regularly published information about possibilities to gain of professional qualifications, which were not accessible for the young people in Lithuania. [From the publication]

• "Amatininko" žurnalas: ką galime sužinoti apie tarpukario Lietuvos amatininkystę? / Marija Kajotienė. Tautodailės metraštis. 2018, Nr. 34, p. 21-32.
• Filantropinė veikla XX amžiaus pradžios Vilniuje: Vilniaus vaikų globos draugijos fotografijų albumas / Milda Kruopienė. Lietuvos istorijos studijos 2023, t. 52, p. 40-64.
• Tarp praeities ir ateities: tradicijos ir naujovės tarpukario Lietuvos dailiųjų amatų edukacijos sistemoje / Lijana Šatavičiūtė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 184-195, 378.