Rizikos grupei priklausančių paauglių ir jų tėvų tarpusavio santykių ypatumai

LTMokslinėje literatūroje ir empiriniuose tyrimuose dažnai daroma prielaida, kad tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai šeimoje yra vienas iš veiksnių, nelemiančių paauglio priklausymą arba nepriklausomą rizikos grupei. Straipsnio tikslas – nustatyti rizikos grupei priklausančių paauglių ir jų tėvų tarpusavio santykių ypatumus. Tyrime remtasi hipoteze, kad rizikos grupei priklausančiose šeimose pažeista tarpusavio santykių sąveika. Straipsnyje analizuojamas ir lyginamas rizikos grupei priklausančių paauglių požiūris į jų tarpusavio santykius su mamomis ir tėčiais, tiriamas ir lyginamas rizikos grupei priklausančių paauglių mamų ir tėčių požiūris į jų tarpusavio santykius su paaugliais, išskiriami mamų ir tėčių tipai bei analizuojami paauglių, jų mamų ir tėčių tarpusavio santykių ypatumai. Daugiausia dėmesio straipsnyje skiriama vyraujančiam tėvų į savo vaiką ir vaiko į savo tėvus požiūrio išsiaiškinimui, kurio pagrindu atlikus klasterinę analizę nustatomi vyraujantys tėvų tipai. Nagrinėjami tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, kuriuos sudaro tokie komponentai, kai „nereiklumas - reiklumas“, „autonimiškumas - kontrolė“ ir pan. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Šeima; Rizikos grupės jaunimas; Šeimos tarpusavio santykiai; Family; Risk group; Relations among family members.

ENIn the scientific literature and empirical studies it is often assumed that parents’ and children relationships in family are one of the factors determining whether a teenager belongs to a risk group. The aim of the article is to explore the features of relationships between teenagers belonging to a risk group and their parents. It was hypothesized that in the families with children belonging to a risk group the interaction of the family relations was broken. The article analyses and compares the attitude of these teenagers towards their relations with their parents and vice versa. Certain types of parents’ personalities are determined and features of their relations are analysed. Most attention is given to a analyzing the attitude of a teenager towards his/her parents and the attitude of parents towards their child. On the basis of this research, cluster analysis is carried out and dominating parent personality types are determined. Such components as “demanding and undemanding”, “autonomy and control” and other.