LTStraipsnyje aptariami XIV–XVI a. pradžios laidojimo papročiai Lietuvoje. Jurgionių ir Paūdrionių kapinių archeologinė medžiaga iliustruoja ir kitų Lietuvos regionų senųjų kapinių laidosenos papročius. Jurgionių kapinių archeologiniai tyrimai atlikti 2010–2011 ir 2013–2014 m., o Paūdrionių – 2012–2013 m. Detalizuojami minėtų kapinių kasinėjimo duomenys ir lyginami su anksčiau atliktais panašaus laikotarpio Sarių, Kriveikiškių, Diktarų, Rumšiškių, Jakštaičių kapinių archeologiniais tyrimais. Lietuvių apgyventuose kraštuose nuo XIV a. pabaigos – XV a. kremavimo paprotys buvo žinomas nuo Ankstyvojo Geležies amžiaus. Nors XIV–XVI a. pradžioje kūno užkasimas jau buvo paplitęs laidosenos reiškinys, dalis mirusiųjų buvo laidojami karstuose, tačiau dalis ryškiausių deginimo papročių išliko iki XV a. antrojo ketvirčio. Erdvinė mirusiųjų orientacija buvo įvairi, labiau buvo nustatyta galvos laidojimo kryptis į vakarus. Vis dar buvo būdinga gausios įkapės (nuo 1 iki 20 daiktų). Tarp dažniausiai rastų įkapių vyrų, moterų ir vaikų kapuose – peiliai. Vyrų ir moterų kapuose rasta monetų, keramikos, paukščių kaulų, įvairių amuletų. Moterų kapuose dažniausiai dėti įvairūs papuošalai. Po Lietuvos (1387 m.) ir Žemaitijos (1413 m.) krikšto plintanti krikščionybė darė įtaką laidosenos papročiams, tačiau jos poveikis ne visur buvo vienodas: svarbiausiuose valstybės centruose ir miestuose ji plito sparčiau, tuo tarpu periferijoje visą aptariamą laikotarpį egzistavo išskirtiniai laidojimo apeigų elementai, kuriuos buvo sunku suderinti su krikščionybe. Religinis sinkretizmas arba krikščionybės tradicijų ir senųjų baltų tikėjimo persipynimas egzistavo ir atsispindėjo laidojimo papročiuose.Reikšminiai žodžiai: Antropologiniai tyrinėjimai; Archeologija; Inhumacija; Krikščionėjimas; Kristianizacija; Laidosena; Senkapiai; Tyrinėjimai; 14 amžius; 15 amžius; 16 amžius; Įkapės; 14-16 cent; Anthropological investigations; Archaeology; Burial customs; Christianisation; Grave goods; Inhumation; Investigations; Lithuania; Old Cemeteries.