LTStraipsnyje analizuojami pagoniškos Lietuvos laidojimo papročiai XIII-XIV a. Šiuo laikotarpiu degintiniai kapinynai buvo visuotinai paplitę visoje etninėje Lietuvos teritorijoje - šiuo metu fiksuojama beveik 70 kapinynų, o pavieniai kremavimo įrankiai aptinkami dar 50 skirtingų vietų. Taip pat degintinių kapų aptinkama Vakarų Baltarusijoje, Pietryčių Latvijoje ir Šiaurės-rytų Lenkijoje. Pavieniai degintinių kapinynų tyrimai pradėti XIX a. viduryje, o suintensyvėjo XX a. 4 dešimtmetyje bei pastaruoju metu. Dažniausiai degintini kapinynai buvo lokalizuojami ant kalvų ar nedidelių kalnelių, o mirusieji buvo deginami laužuose šalia kapinyno. Pelenai buvo surenkami kartu su įvairiais kartu dalinai sudegusiais rūbų, ginklų ir pan. likučiais ir palaidojami mažuose, negiliose duobėse. Kapavietėse aptinkama tik nedidelė sudegintų palaikų dalis, kita buvo paskleidžiama platesnėje kapinyno aplinkoje. Fiksuojami pavieniai ir kelių asmenų bendri kapai sausumoje ir vandenyje (pavyzdžiui, Obelių kapinynas). Centrinėje Lietuvos dalyje dažnai kartu su kremuotais palaikais buvo laidojami nekremuoti žirgai. Visuotinis degintinių kapų paplitimas Lietuvos valstybės susidarymo metu liudija apie šio papročio pakėlimą į tam tikrą valstybinį lygį, kuris vienijo naujos valstybės gyventojus. Po 1387 m. Lietuvos krikšto, nepaisant krikščionybės lėto plitimo periferijoje, visgi degintinių kapų paprotį greitai pakeitė mirusiųjų kūnų laidojimas, o paskutiniai pavieniai degintiniai kapai aptinkami tik XV a. pradžioje.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Bajorų kapinynas; Daugkartiniai degintiniai kapai; Kapai; Laidojimas vandenin; 13 amžius; 14 amžius; Marvelės kapinynas; Obelių kapinynas; Pagoniškieji kapai; Semeniškių kapinynas; 13 amžius; 14 amžius; Įkapės; 13-14 cent.; Aquatic disposal; Archaeology; Bajorai Cemetery; Burials; Lithuania; Lithuanian XIII-XIV c. history; Marvelė Cemetery; Multiple cremations; Obeliai Cemetery; Pagan Burials; Semeniškiai Cemetery; Shrouds.