Peculiarities of Scalvian funeral rites

LTStraipsnis skirtas nagrinėti skalvių laidojimų apeigų ypatumams. Skalvių gentis baltų žemėse aptinkama ankstyvajame viduriniojo geležies amžiaus laikotarpyje (V-VI amžiuose). Jų gyvenamosios teritorijos plytėjo tarp Narduvos ir hipotetinės Lamatos, o rytuose ribojosi su Aukštaitija. Nedidelis skaičius skalviams priskiriamų IX-XII a. laidojimo vietų aptiktos Nemuno žemupyje, tačiau išsamiai tyrinėtos nebuvo. 1986 m. aptikti šeši XI-XII a. kapai, kuriuose mirusieji laidoti sudeginti, taip pat V-VII a. palaidojimai Sodėnų kapinėse. 1987-1998 m. Kreivėnų kapinėse atkasti 76 kapai, iš kurių 56 buvo VIII-XII a. deginti kapai. Išskirti trys laidojimų tipai. Pirmasis dominavo VII-VIII a., laidota didelėse, stačiakampėse duobėse, į kurias į krūvelę sudėti po kremacijos likę kaulai be anglies, įdėtos įkapės. Antrajam tipui (IX-X a.) būdingos didelės ovalo formos duobės, kuriose kaulai buvo išbarstyti chaotiškai drauge su kitais deginimo likučiais, o įkapės buvo sulaužytos. Trečiajam laidojimo tipui (X-XII a.) būdingos mažos duobės, į kurias supilti kremuoti kaulai, o ant jų sudedami įkapių fragmentai. Nemažai archeologinių radinių, rastų skalvių kapuose, dabar saugoma Vytauto Didžiojo Karo Muziejuje. Geriausiai ištyrinėtos yra Linkūnų kapinės Kaliningrado srityje; 1928-1939 m. čia atkasti 492 romėnų ir vėlyvojo geležies amžiaus laikų kapai. Deja, dauguma atradimų nebuvo publikuoti ir pasimetė karo metu. Skalvių laidojimo tradicijos ir įkapės leidžia nustatyti palaidotų asmenų lytį, socialinį statusą, amžių (vaikai ar suaugusieji).Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Degintiniai kapai; Kapai; Laidosena; Plokštiniai kapinynai; Skalviai; Viešvilė; Įkapės; Archaeology; Burial; Cremated burials; Flat cemeteries; Grave goods; Graves; Scalvia; Scalvian; Shrouds; Viešvilė.

ENThe article is intended to examine the peculiarities of the rituals of the burial traditions of the Scalovians. The Scalovian tribe is detected in the early Middle Iron Age (5th-6th centuries) in the lands of the Balts. Their living territories stretched between Narduva and hypothetical Lamata, while in the East it bordered with Aukštaitija (highland). A small number of burial places of 9th-12th centuries, that were accredited to the Scalovians are discovered in lower reaches of the river Nemunas, however, they have not been fully explored. In 1986, six graves from the 11th-12th were detected, in which burned decendents were buried, as well as the burials of the 5th-7th in Sodėnai cemeteries. During 1987-1998 years, 76 graves were excavated in Kreivėnai cemetery, 56 of them were burnt graves of the 8th-12th. Centuries. Three types of burials are distinguished. The first one prevailed in 7th-8th centuries, people were buried in large, rectangular pits in which bones without coal, remaining after cremation were put in a little pile together with a shroud. The second type (9th-10th centuries) is characterized by large oval pits, in which bones were spread chaotically together with other residues of combustion, while shrouds were broken. For the third type of burial (10th-12th centuries) small pits are typical. Cremated bones were poured in them, and on top fragments of shrouds were put. A number of archaeological findings that were found in the burials of the Scalovians, now are stored in Vytautas the Great War Museum. The best-investigated cemeteries are the ones of Linkūnai in the region of Kaliningrad; throughout 1928-1939, 492 burials of Romans and the graves from the Late Iron Age were excavated. Unfortunately, most of the discoveries were not published and have gone missing during the war. Burial traditions and shrouds of the Scalovians allow to determine the social status, gender, age (children or adults) of those, who were buried.