Central Lithuanian cemeteries

LTPaskutiniais amžiais prieš mūsų erą ėmė keistis laidojimo kultūra: Europoje individualūs laidojimai darėsi retesni, dažniau praktikuoti bendruomeniniai laidojimai. Šie pokyčiai stebėti ir Vidurio Lietuvoje, kur II-III a. pasirodė didelių kapinių grupės. Straipsnyje apžvelgiami Vidurio Lietuvos kapinynams skirti straipsniai ir analizuojamas jų fenomenas. Pagal laidojimo tradicijas buvo išskirtos skirtingos kultūrinės grupės, gyvenusios Vidurio Lietuvoje, Nemuno deltoje ir Vakarų Lietuvoje. Žinomos archeologinių vietovių koncentracijos Vidurio Lietuvoje prie Nemuno krantų, netoli šiandieninio Kauno miesto. Žinomiausios yra Sargėnų kapinės, kuriose anksčiausi palaidojimai datuojami I-II amžiais, taip pat ir panašaus senumo yra ir Kulautuvos, Marvelės bei Veršvų kapinės. Vidurio Lietuva pasižymi didelėmis kapinėmis, kurios naudotos ištisus amžius, o kartais ir tūkstantmečius. Jas imta tyrinėti ir kasinėti 1938-1941 m. Beveik visos kapinės susikoncentravusios Nemuno upės baseine, Neries, Dubysos ir Nevėžio slėniuose, kadangi žmonių veikla priklausė nuo vandens – upės suteikė maisto bei tarnavo kaip pagrindiniai keliai. Todėl pagrindinės archeologinės vietovės – kapinės, gyvenvietės, piliakalniai – aptinkami upių pakrantėse. Vidurio Lietuvą upėmis pasiekė įvairios naujovės, kurias atnešė gintaro prekyba: randama nemažai atvežtinių dirbinių. Surinktų archeologinių duomenų analizę apsunkina tai, jog XX a. regione buvo intensyviai plėtojamas ūkis, todėl archeologinės vietovės yra pažeistos, neįmanoma pilnai atkurti kapinynų aplinkos ir laidojimo tradicijų.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Kapinynai; Palaidojimai; Plokštiniai kapinynai; Senasis geležies amžius; Vidurinysis geležies amžius; Vėlyvasis geležies amžius; Įkapės; Žirgų kapai; Archaeology; Burial-grounds; Flat cemeteries; Graves; Horses burials; Migration period; Roman Iron Age; Shrouds; Viking age.

ENThroughout the last centuries before our era the culture of burial began to change: in Europe, individual burials became less frequent, communal burials came into practise more often. These changes also were tracked in the Middle part of Lithuania, where in 2nd-3rd centuries large groups of burial grounds appeared. The article reviews the papers, dedicated to the burial grounds of Central Lithuania and analyses their phenomenon. According to the burial traditions, different cultural groups, living in Central Lithuania, the Nemunas delta and Western Lithuania were distinguished. The concentration of archaeological sites in the middle of Lithuania near the coasts of Nemunas, close to the present-day city of Kaunas is known. The most prominent ones are the cemetery of Sargėnai, in which the earliest burials are dated to 1st-2nd centuries, also there are cemeteries of Kulautuva, Marvelė and Veršvos that are of similar age. Central Lithuania is characterised by the large cemeteries that have been used for centuries, and sometimes even for millennia. The cemeteries were started to be researched and and excavated during 1938-1941. Almost all the cemeteries are concentrated in the basin of the river Nemunas as well as in the valleys of Neris, Dubysa and Nevėžis, whereas human activities depended on the rivers because they provided food and has served as the main roads. Therefore, the main archaeological sites - cemeteries, settlements, mounds - are found on the banks of the rivers. Through the rivers various innovations, which have been brought by amber trading have reached Lithuania. A significant number of imported articles are found. The analysis of collected archaeological data is complicated by the fact that in the 20th century, there was an intensive development of the farming in the region, therefore the archaeological sites are damaged and it is impossible to fully restore the environment and traditions of the burial lands.