South Lithuanian barrows

LTStraipsnyje aptariama Užnemunės regiono ir Pietryčių Lietuvos raida bei kultūriniai pokyčiai nuo II a. pabaigos iki VI–VII a., remiantis laidojimo vietų, laidosenos papročių ir pilkapiuose rastos materialinės kultūros tyrimų duomenimis. Keliamas klausimas, ar Pietryčių ir Rytų Lietuva turėtų būti vertinamos, kaip kultūriškai skirtingos teritorijos, ar jos sudaro vientisą sritį. Straipsnyje aptariamos svarbiausios archeologų nuomonės ir argumentai, detalizuojami tyrimų rezultatai, tačiau šis klausimas vis dar lieka neatsakytas. Užnemunės regione, Pietryčių Lietuvos ir Rytų Lietuvos kapinynuose rastos įkapės byloja tarpregioninius kontaktus. Pietryčių ir Rytų Lietuvos gyvenviečių raida ir kultūriniai pokyčiai rodo, kad šios teritorijos buvo artimos, tačiau kartu ir etnokultūriškai skirtingos Vakarų baltų kultūros bendruomenės. Romėnų ir Tautų kraustymosi laikotarpiais Vidurio ir Rytų Lietuvą pasiekė iš Sūduvos plintančios kultūrinės įtakos. Vėlyvojo Romėnų ir Tautų kraustymosi laikotarpio Pietų Lietuvos laidojimo vietų konstrukcijos, laidosenos papročiai, įkapės ir kiti objektai leidžia šį regioną laikyti Sūduvių kultūros Suvalkų ir iš dalies Augustavo grupių periferine zona. Arba net atskira Sūduvių kultūros zona. O Užnemunės ir pietryčių Lietuvos arealų priskyrimas šiai kultūrinei zonai yra abejotinas. Klausimas, ar Užnemunė ir Pietryčių Lietuva sudaro vieną ar du periferinius Sūduvių kultūros arealus, lieka atviras. Reikalingi papildomi archeologiniai tyrimai ir turimos empirinės medžiagos analizė. Akivaizdu, kad II ir VI–VII a. laikotarpiu Užnemunės ir Pietryčių Lietuvos regionai buvo uždari.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Geležies amžius; Kapinynai; Laidojimo papročiai; Palaidojimai; Pilkapiai; Sūduviai; Užnemunė; Įkapės; Archaeology; Barrows; Burial-ground; Funeral rituals; Graves; Iron Age; Shrouds; Sudovians; Trans-Nemunas region.