LTStraipsnyje pristatomi priešistorinių pelkių gyvenviečių tyrimai Lietuvoje. Priešistorinėmis pelkių gyvenvietėmis Lietuvoje susidomėta tik XIX a. pabaigoje, kuomet buvo pradėti vykdyti platūs pelkių melioracijos darbai, kurių metu buvo aptikta atskirtų archeologinių radinių, žmonių ir gyvulių kaulų, medinių konstrukcijų. XX a. pradžioje buvo atlikti pirmieji tyrimai, o didesnio susidomėjimo sulaukta XX a. 5-6 dešimtmečiais, kuomet pasirodė specialūs straipsniai šia tema. Didžiausia ir ilgiausiai tyrinėjamos (nuo 1966 m. iki šiol) Akmens ir Bronzos amžiaus pelkių gyvenvietės yra Šventojoje, Baltijos jūros pakrantėje. Be jos, Lietuvoje identifikuotos vos kelios pelkių gyvenvietės – Šarnelių, Daktariškių, Kretuono ežero, Turlojiškių ir Luokesų ežero, kitur randami tik pavienės medinės konstrukcijos ir radiniai. Kretuono ežeras išsiskiria Neolito ir Bronzos amžiaus gyvenviečių gausa, kurių fiksuojama net 34 (tirtos 1978-2001 m.). Bendrai paėmus, daugiausia fiksuojama Akmens, Bronzos ir Ankstyvo akmens amžiais pelkių gyvenviečių. Jose aptikta įvairių radinių – medinių pastatų konstrukcijų, povandeninių polių, įvairiausių įrankių, papuošalų, ginklų, gyvulių kaulų, kultūrinių augalų sėklų ir pan. Svarbu tai, kad gerai išsilaikė dirbiniai iš organinių medžiagų (medžio), atveriantys naujas tyrimų perspektyvas. Tyrimai rodo, kad pelkių gyvenvietės buvo gana paplitusios priešistoriniais laikais Lietuvos teritorijoje, tačiau dar laukia platesnių tyrimų.Reikšminiai žodžiai: Akmens amžius; Ankstyvųjų metalų laikotarpis; Archeologija; Archeologiniai radiniai; Metodai; Pelkės; Platforma; Polinės gyvenvietės; Priešistorė; Šlapynės; Žvejybininės konstrukcijos; Archaeological finds; Archaeology; Early Metal Age; Fishing structure; Marsh; Methods; Pile-Dwelling Settlements; Platform; Prehistory; Stone Age; Wetlands.