West Lithuania during the Early Metal age

LTStraipsnyje apžvelgiami Vakarų Lietuvos Ankstyvojo Geležies amžiaus archeologiniai tyrimai. Vakarų Lietuva traktuojama, kaip maždaug 40 kilometrų pločio jūros pakrantės ruožą užimantis kultūrinis ir gamtinis arealas. Ankstyvajame Geležies amžiuje Vakarų Lietuva buvo atskira pakrantės zona, turinti savas kultūrines tradicijas: laidojimo papročius, materialinę kultūrą, gyvenviečių ir fosilinių laukų tipus, socialinę organizaciją, pasaulėžiūrą, religinius ritualus, ekonominius kontaktus, žaliavų šaltinius. Bendri bruožai Vakarų Lietuvą siejo su Vakarų Latvijos ir Rytų Prūsijos pakrančių zonomis. Gamtinė aplinka stipriai veikė šio regiono gyventojus, jūra užtikrino komunikacines galimybes. Laidosenos būdai ilgainiui keitėsi: nuo pusiau sulenkto iki ištiesto kūno laidojimo tuščiaviduriame rąstiniame karste. Nuo II tūkst. pr. Kr. pradžios pradėta laidoti pilkapiuose, tūkstantmečio pabaigoje įsigalėjo deginimo paprotys. I tūkst. pr. Kr. pabaigoje vėl sugrįžo prie laidojimo užkasant. Religiniams ir laidotuvių papročiams buvo naudojamas gintaras, II tūkst. pr. Kr. I pusėje jo kiekis ženkliai sumažėjo. Visą Ankstyvąjį Geležies amžių pakrantės bendruomenės gyveno neįtvirtintose gyvenvietėse ir tik I tūkst. pr. Kr. gyvenvietės buvo įtvirtintos. Piliakalniai atliko gynybines, politines administracines, ekonomines ir religines funkcijas. Gyventojų populiacija gausėjo, tačiau socialinės stratifikacijos požymiai išryškėjo tik Vėlyvajame Bronzos amžiuje. Pakrantės ruože galėjo gyventi apie 30 bendruomenių, kiekviena jų galimai kontroliavo 1–2 kvadratinių kilometrų plotą. Remiantis kitais skaičiavimais, pakrantėje galėjo telktis apie 100 gyventojų bendruomenių.Reikšminiai žodžiai: Ankstyvasis geležies amžius; Ankstyvasis metalų laikotarpis; Gyvensena; Laidosena; Neįtvirtintos gyvenvietės; Piliakalniai; Pilkapiai; Vakarų Lietuva; Žemdirbystės laukai; Barrows; Burial customs; Burial sites; Early Metal Age; Fossil fields; Hillforts; Lifestyle; Unfortified settlements; West Lithuania.