Coastal Lithuania during the Neolithic
LTStraipsnyje apžvelgiamas Neolito laikotarpio Lietuvos pajūrio ruožo archeologinis paveldas. Lietuvai priklauso apie 90 kilometrų Baltijos pakrantės ruožo. Neolitas Lietuvoje datuojamas 5500/5300 – 1800 m. per. Kr., tačiau pakrantės ruožui labiau tinkama 4000–2000 m. pr. Kr. neolito cezūra. Pakrantės gyventojų kasdienybė buvo neatsiejama nuo jūros, svarbiausi užsiėmimai – žvejyba ir medžioklė. Pajūrio ruožo Neolito laikotarpio vietovių archeologiniai tyrimai pradėti XIX a. Archeologinių tyrimų metodika ir galimybės XXI a. ženkliai pakito, tai leidžia tikėtis naujų atradimų. Detalizuojami svarbiausi Lietuvos pajūrio ruožo gyvenviečių (Šventosios, Palangos ir Nidos) archeologinių tyrimų rezultatai. 1958 m. atlikti Akmens amžiaus laikotarpio gyvenviečių Palangoje tyrimai. Šiandien iš viso iškasinėtas yra 4400 m2 plotas. 1966 m. archeologai pradėjo kasinėjimus Šventojoje. Šiandien Šventoji yra viena geriausiai archeologų ištirtų vietų Lietuvoje (iškasinėtas 6750 m2 plotas). Nidos archeologiniai žvalgymai intensyviai vyko 1974–1978 m., ištirtas 4640 m2 plotas. Turimi duomenys leidžia tvirtinti, kad Lietuvos pakrantės Neolito archeologinis paveldas labai turtingas, išskirtinis ir unikalus. Turi būti pasitelktos modernios tyrimų technikos ir atlikti nauji archeologiniai kasinėjimai, siekiant geriau suvokti Neolito laikotarpio bendruomenių ar net atskirų asmenų gyvenimą. Turimi duomenys leidžia tvirtinti, kad Lietuvos pajūrio ruožui Neolito laikotarpiu buvo būdingas specifinis ekonominės raidos kelias, lyginant su likusia Lietuvos teritorija.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Baltijos jūra; Gyvenvietės; Istoriografija; Lietuvos istorija; Neolitas; Pakrančių ekonomika; Šventoji; Archaeology; Baltic Sea; Coastal economy; Historiography; Lithuanian history; Neolithic; Settelments; Šventoji.
- Frontlets from the south-east coast of the Baltic Sea? Seal craniums from Šventoji: a unique clue to understanding the symbolic culture of European middle Holocene hunter-gatherers / Grzegorz Osipowicz, Justyna Orłowska, Giedrė Piličiauskienė, Gytis Piličiauskas. Journal of archaeological science: reports. 2020, 34, 102638, p. 1-15.
- Osseous points and harpoon heads from Šventoji subneolithic sites, coastal Lithuania. First traceological insight into the way they were produced and used / Grzegorz Osipowicz, Justyna Orłowska, Gytis Piličiauskas, Giedrė Piličiauskienė, Mariusz Bosiak. Lietuvos archeologija. 2020, t. 46, p. 147-169.
- Pile dwellings in the Circum-Baltic area / Elena Pranckenaite, Ekaterina Dolbunova and Andrey Mazurkevich. Documenta praehistorica. 2021, 48, p. 102-116.
- Stone Age technologies and human behaviors as reflected in decoration of osseous artefacts from the northern part of East-Central Europe / Grzegorz Osipowicz, Justyna Orłowska, Gytis Piličiauskas, Giedre Piličiauskienė, Eve Rannamäe, Krzysztof Cyrek, Marcin Sylwestrzak. Quaternary international. 2020, 569/570, p. 66–83.
- The Story of one harpoon. Reutilization of an osseous projectile from subneolithic at Šventoji (Lithuania) / G. Osipowicz, J. Orłowska, G. Piličiauskas, G. Piličiauskienė. Cuadernos de prehistoria y arqueologia de la Universidad de Granada. 2019, no. 29, p. 237-250.
- Towards an understanding the role of seals in the Subneolithic communities of the South-East coast of the Baltic Sea. The bacula from Šventoji 3 site / Grzegorz Osipowicz. Archaeologia Lituana. 2020, t. 21, p. 27-40.
