LTVakarų Europos šalių istorinėje atmintyje Pirmasis pasaulinis karas užima svarbią vietą. Tuo tarpu rytinėje žemyno dalyje po šio karo atsikūrusios arba susikūrusios naujos valstybės daugiau ar mažiau ignoravo karo atmintį. Tarpukario Lietuvoje Pirmasis pasaulinis karas praktiškai nugrimzdo į užmarštį. Tuo tarpu 1919–1920 m. vykusios kovos dėl Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo lietuvių istorinėje atmintyje yra žymiai svarbesnės. Šiame tekste siekiama palyginti nepriklausomybės kovų ir Pirmojo pasaulinio karo įamžinimą Lietuvoje ir išsiaiškinti, kodėl šis karas nefigūruoja Lietuvos istorinėje atmintyje. Remiamasi naratyvų teorijomis. Galima konstatuoti, kad Lietuvos istorinėje atmintyje Pirmasis pasaulinis karas nefigūruoja dėl to, kad negali prisidėti prie herojiško lietuvių tautos vaizdinio. Į šį karą per prievartą įtraukti lietuviai žuvo kovodami ne dėl kokių nors kilnių tikslų, bet dėl svetimų valdžių interesų. Tuo tarpu Lietuvos nepriklausomybės kovos puikiai tinka minėtam vaizdiniui, kadangi jose dalyvavo ne rekrūtai, bet savanoriai, nebijoję aukoti gyvybės vardan savo idealų. Tarpukario Lietuvoje nepriklausomybės kovoms įamžinti buvo statomi monumentai ir muziejai. Tuo tarpu Pirmojo pasaulinio karo atminimas daugiausia apsiribojo tik vokiečių ir rusų karių kapinių priežiūra, kuriai Lietuvos valdžia neskyrė ypatingo dėmesio. Sovietmečiu susiformavęs neigiamas šio karo kaip imperialistinių kovų vaizdinys tuo labiau neskatino karo atminties puoselėjimo. Atstačius Lietuvos nepriklausomybę, Pirmasis pasaulinis karas išlieka lietuvių istorinės atminties nuošalėje.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Didysis Pasakojimas; Didysis naratyvas; Istorijos Vadovėliai; Minėjimas; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Reprezentacija; Įamžinimas; Commemoration; Grand Narrative; History Textbooks; Lithuania; Memory; Reprezentation; World War I.