LTAntrasis pasaulinis karas, kurio prisiminimai Vakarų istoriografijoje yra skirtingi, Lietuvoje tebėra trauminės atminties sritis. Istorinis pasakojimas neatskleidžia daugialypės Antrojo pasaulinio karo tikrovės ir kasdienio gyvenimo patirties. Asmeninė patirtis okupuotoje Lietuvoje – mažai tyrinėta. Buitinių rūpesčių kasdienybę skaidrino, ramybės ir malonumo teikė menas – kinas, teatras, muzika, literatūra, taip pat tapyba, skulptūra ir kiti dailės kūriniai. Vaizduojamasis menas padėjo pamiršti karo siaubą ir netikrumą. Straipsnio tikslas – atskleisti kasdienio gyvenimo bruožus ir įvykius, pavaizduotus Lietuvos dailininkų kūriniuose 1941–1944 m., nacių okupacijos laikotarpiu. Analizuojama, kaip perteikiama tikrovė ir kaip meno kūriniai papildo žinias apie kasdienį gyvenimą Vokietijos okupuotoje Lietuvoje. Meno kūriniai atspindi materialines sąlygas ir aplinkybes, teikia dokumentinės informacijos, taip pat atskleidžia menininkų ir jų amžininkų psichologines būsenas bei nuotaikas. Tokiu būdu informuoja apie to meto tikrovę. Žvilgsnis į XX a. vidurio Lietuvos dailės istoriją atskleidžia vaizdinius okupacijos liudijimus ir skatina daryti išvadą, kad gilesnę dailės temų ir motyvų analizę derėtų grįsti kasdienio gyvenimo istorijos tyrimais. Dailėje vengtos temos kelia klausimų apie istorinę okupacijos ir karo atmintį, apie jos deformacijas ir šių deformacijų priežastis. Kasdienio gyvenimo atspindžių karo metų atvaizduose tyrimas suteikia papildomos medžiagos istorijai, teoriniams matomumo tyrimams ir žinojimo politikai.Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Atmintis; Atvaizdas; Istorija; Kasdienybė; Menas; Nacių okupacija; Natiurmortas; Ostland; Ostlandas; Portretas; Reprezentacija; Trauma; Vaizdas; Vizualiniai įrodymai; Art; Everyday life; History; Image; Lithuania; Memory; Nazi occupation; Ostland; Portrait; Representation; Still life; Trauma; Visual evidence; World War II.