Deliciae Prussicae von Matthäus Prätorius. Viertes, fűnftes und sechstes Buch

LTSkelbiamos Mato Pretorijaus (Matthaeus Praetorius, apie 1635-1704) rankraščio Deliciae Prussicae IV, V, VI knygos originalo – vokiečių kalba ir vertimas į lietuvių kalbą, teikamos archeografinės pastabos apie autografo ir kopijos teksto skirtybes, išaiškintos autoriaus nuorodos, yra dalykiniai komentarai, sudarytos asmenvardžių, geografinių vardų ir etnonimų, bei Pretorijaus baltiškais laikytų žodžių ir posakių rodyklės. Ketvirtoje knygoje M. Pretorijus sukaupė informaciją apie senovės prūsų tikėjimą, dvasininkus, apeigų vietas. Penktojoje knygoje autorius aprašo senovės prūsų ir savo amžininkų Mažosios Lietuvos gyventojų lietuvių kalendorių, metines šventes, atliekamas apeigas. Šeštoje knygoje jis aprašė šeimos švenčių, namų, galvijų pašventinimo papročius ir apeigas. Visose knygose autorius turimus duomenis lygina su antikos autorių, XVI-XVII a. keliautojų žiniomis apie senovės Prūsijos teritorijoje ir Šiaurės bei Rytų Europoje gyvenusių tautų tikėjimą. Autorius operuoja duomenimis iš teritorijos nuo Volgos rytuose, buvusios Romos imperijos europinės dalies ir Šiaurės Europos, tačiau dėmesį sutelkė į Prūsijos Kunigaikštystės Mažosios Lietuvos teritoriją ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribį. Autorius užrašė gausybę XVII a. viduryje vartotų lietuviškų žodžių, mėnesių pavadinimų, posakių, patarlių, sakmių.Todėl skelbiamos knygos yra išskirtinės reikšmės šaltiniai baltų tautų etnologijos, kalbų istorijos, leksikos, folkloro tyrėjams, knygotyros specialistams, istorijos objekto sampratų analitikams, XVII a. autorių istorijos pasakojimo (naratyvo) tyrinėtojams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Senovės prūsų idololatrija; Senovės prūsų šventės; Senovės prūsų konsekracijos.

ENIt provides Matthaeus Praetorius’ (around 1635-1704) German-language original books 4, 5 and 6 of manuscript Deliciae Prussicae and a translation into Lithuanian, archaeological comments on an autograph and copied text, the author’s references, subject comments, indexes of persons’ names, geographical names and ethnonyms as well as Praetorius’ Baltic words and phrases. In book 4, Praetorius described the old Prussian religion, clergy and places of rituals. In book V, the author described the calendar, annual holidays and ceremonies of the old Prussians and his contemporaries, Lithuanians from Lithuania Minor. In book VI, he described family celebrations, customs and ceremonies of sanctification of cattle and houses. In all of his books the author compared data available to him with information on the religion of nations that lived in the old Prussian territory and Northern and Eastern Europe, provided by ancient authors and 16th-17th century travellers. The author uses data from the eastern part of Volga, the European part of the former Roman empire and Northern Europe, focusing on the territory of Lithuania Minor of the Prussian Duchy and the periphery of the Grand Duchy of Lithuania. The author wrote many Lithuanian words, names of months, phrases, proverbs and stories of the middle of the 17th century. Therefore, these books are very important sources for researchers of Baltic ethnology, language history, lexis, folklore, conceptions of the subject of history, and 17th century narration.