Vaikų namų globotinio teisinio statuso psichologinis įvertinimas
LTStraipsnyje aptariamos vaikų namų globotinių teisinio statuso psichologinės įgyvendinimo galimybės. Tirta, kiek visaverčiam šių vaikų teisių ir pareigų funkcionavimui kliūčių sudaro psichologinė globos įstaigų atmosfera, ugdytojų bendravimo su vaikais, jų kompetencijos, profesionalumo problemiškumas, iškreiptas vaiko teisinio statuso suvokimas, taip pat pačių vaikų, augančių tose įstaigose, psichologiniai ypatumai. Mokslinis tyrimas atliktas visose Tauragės apskrities vaikų globos įstaigose. Tyrime dalyvavo 105 11 – 18 metų vaikai ir paaugliai. Tikslas – psichologiniu aspektu įvertinti vaikų namų globotinių teisinį statusą. Paaiškėjo, kad vaikų namų globotiniai savo teises ir pareigas supranta ne visai teisingai. Nepasitvirtino hipotezė, kad vaikų namuose gyvenantys vaikai neigiamai ir pesimistiškai vertina savo teisinį statusą globos įstaigoje. Respondentai gana teigiamai vertina savo teisių įgyvendinimą. Statistinė duomenų analizė atskleidė galimas tokio vertinimo priežastis. Išaiškintos svarbios vaikų namų globotinio kognityvinio savo teisių ir pareigų supratimo ir subjektyvaus savo teisinio statuso vertinimo koreliacijos. Remiantis faktorinės analizės rezultatais, išskiriami du komponentai – socialios savigarbos ir asocialios savigarbos, - apibrėžiantys respondentų teisinio statuso sampratą. [Iš leidinio]
ENThe article discusses psychological possibilities of implementing the legal status of inmates of foster homes. Research was conducted to establish to what extent obstacles to functioning of the rights and duties of these children are created by the psychological atmosphere of foster homes, problems of communication between the fosterers and children, their competencies and professionalism, a distorted perception of the legal status of the child, as well as psychological peculiarities of the children themselves. A scientific research was conducted at all foster homes in Tauragė district. 105 children and teenagers between the ages 11 and 18 years participated in the research. The aim was to assess the legal status of the children in foster homes from the psychological aspect. It turned out that inmates of foster homes did not always understand their rights and duties in a correct way. The hypothesis that children living in foster homes assessed their legal status in foster homes in the negative and pessimistically was not corroborated. The respondents assessed the implementation of their rights quite positively. The statistical analysis of the data revealed possible causes of such an assessment. Important correlation between cognitive understanding of their rights and duties by the inmates of foster homes and their subjective assessment of their legal status were elucidated. On the basis of the results of a factorial analysis, two components were distinguished – social and asocial self-esteem – defining understanding of the respondents’ legal status.
- Bendraamžių ir globos namų darbuotojų požiūris į globos namų auklėtinių užimamą socialinį statusą bendraamžių grupėje / Kristina Samašonok, Marija Barkauskaitė. Pedagogika. 2012, 105, p. 102-112.
- Bendroji ir teisės psichologija / Viktoras Justickis. Vilnius : Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras, 2004. 383 p.
- Globos namų auklėtinių požiūrio į savo elgesį ir santykius su bendraamžiais kaita / Kristina Samašonok, Vytautas Gudonis. Specialusis ugdymas. 2010, Nr. 2 (23), p. 8-19, 20-30 (anglų kalba).
- Globos namų auklėtinių verslumo kompetencijos kaip pasiruošimo savarankiškam gyvenimui prielaida / Jolita Dudaitė. Socialinis darbas. 2016, t. 14, Nr. 1, p. 92-104.
- Vaikų ir jaunimo globos namų auklėtinių ir vaikų, gyvenančių su abiem tėvais, emocinių ir elgesio problemų ypatumai / Rita Žukauskienė, Orinta Leiputė. Socialinis darbas. 2002, Nr. 2 (2), p. 106-115.
