Rediscovering the final Palaeolithic-Mesolithic settlement at Pabartoniai, a site on the river Neris

LTPastaraisiais metais kasinėtoje Pabartonių akmens amžiaus gyvenvietėje (Jonavos r.) buvo atlikti įvairūs tyrimai, kurie suteikė naujos mokslinės informacijos, reikalingos Neries žemupio pirminio apgyvendinimo rekonstrukcijai. Archeologinis objektas, esantis ant antrosios viršsalpinės Neries terasos, dešiniajame upės krante, buvo tyrinėjamas dvejus metus, 2014 ir 2015 m. Kasinėjimų metu rasta daug titnaginio inventoriaus, degusios osteologinės medžiagos, skaldyto akmens radinių, keramikos šukių. Remiantis stratigrafijos, planigrafijos ir radinių išsidėstymo analizėmis, nustatyta, kad šioje vietoje apsistota keliskart. Ankstyviausieji gyventojai galėjo apgyvendinti Pabartonis jau vėlyvajame paleolite ar ankstyvojo mezolito pradžioje – tai liudija vėlyvajai Svidrų kultūrai būdingas karklo lapo formos strėlės antgalis su plokščiai iš reverso pusės retušuota bazine dalimi. Vis dėlto keturios struktūros Pabartonių gyvenvietėje buvo C14 AMS metodu datuotos viduriniu ir vėlyvuoju mezolitu. Tai verčia abejoti šio strėlės antgalio sąsajomis su gyvenvietėje rastomis struktūromis. Kiti titnaginiai radiniai gyvenvietėje yra būdingi įvairiems laikotarpiams, tad galimas jos pakartotinis apgyvendinimas mezolito laikotarpiu. Dalis titnaginio inventoriaus priklauso ir dar vėlyvesniam – vėlyvojo neolito ar bronzos amžiaus laikotarpiui. Be to, su šiais radiniais koreliuoja ir bent dviejų ankstyvos keramikos rūšių šukės bei diabazo kirvio su skyle kotui fragmentas. Atskirų gyvenvietės etapų išskyrimą komplikuoja tai, kad archeologinis objektas yra smėlingoje vietovėje, kurią tūkstančius metų veikė įvairūs, ypač eoliniai ir bioturbaciniai, procesai. Dėl to radiniai yra sumišę, pasiskirstę per įvairius smėlio sluoksnius iki 100 cm storio siekiančiame akmens amžiaus radinių horizonte.Vis dėlto tiksliai išmatuotų radinių išsidėstymo analizė ir atidengtų gyvenvietės struktūrų tyrimai parodė, kad bent iš dalies skirtingų apgyvendinimo etapų sluoksnius galima atskirti ir analizuoti. Įdomus ir kartu labai svarbus radinys – skaldyto smiltainio nuoskalų koncentracija ir pats apskaldytas apvalainukas, rastas mezolitinėje struktūroje Nr. 10d. Tai – ne tik pirmųjų Pabartonių gyventojų žaliavos skaldymui pasirinkimo įvairovę liudijantis radinys, bet ir jungiamoji grandis su kitomis Neries baseino panašaus laikotarpio gyvenvietėmis, kuriose taip pat buvo rasta skaldyto jotnio smiltainio. Tyrimus papildė bioarcheologiniai struktūrų grunte esančių augalų liekanų tyrimai. Pradiniais duomenimis, senovės gyvenvietėje buvo rasta mezolitu datuojama degusių lazdyno riešutų koncentracija, identifikuota struktūroje Nr. 2 deginta pušies mediena. Tolesni Pabartonių akmens amžiaus gyvenvietės tyrimai, tikimasi, atskleis dar daugiau svarbios mokslinės informacijos, papildys turimus duomenis, o būtini botaninių mėginių C14 AMS datavimo tyrimai padės patikslinti šio archeologinio objekto chronologiją. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Archeologiniai radiniai; Gyvenvietės; Mezolitas; Neries upė; Paleolitas; Pirminis apgyvendinimas; Svidrų kultūra; Vėlyvasis paleolitas; Archaeological finds; Archaeology; Final Palaeolithic; First inhabitants; Mesolithic; Paleolith; River Neris; Swiderian; Villages.

ENIn this article, the primary results of the latest archaeological investigation in Pabartoniai site are represented. The site, in which the earliest finds could be dated to Final Palaeolithic and Mesolithic, was rediscovered in 2014 and has been excavated for two seasons. Prehistoric structures, flint find assemblage and some archaeobotanical remains provide an opportunity to discuss some questions considering the occupation of the site. However, at the same time, some problems regarding the reconstruction of the first settlement of the river Neris lower reaches are raised, as the archaeological finds are mixed with the material of the later settlement. [From the publication]