Mato Pretorijaus Prūsijos įdomybių ketvirtoji, penktoji ir šeštoji knygos

LTMatas Pretorijus (apie 1635-1704), gimė Klaipėdoje, kunigaudamas Prūsijos Kunigaikštystės liuteronų bažnyčioje Nybudžiuose (Niebudschen, dab. Krasnogorsk) (1664-1684) pradėjo rašyti veikalą Prūsijos įdomybės, baigė jį Veiherove (vok.Neustadt)1698, tapęs konvertitu. Jo tyrinėjimo objektas – išnykusių senovės prūsų praeitis ir jų kadaise gyventos teritorijos istorija. III-čiame tome skelbiama veikalo dalis vertinama, kaip kertinė pažinti istoriko požiūriui į dvasinės kultūros svarbą tautos istorijai. Istorikas aprašo ir nagrinėja senovės prūsų ir Mažosios Lietuvos lietuvių valstiečių tikėjimą, jo istoriją, papročius, šeimos įvykių, religinių ir kalendorinių švenčių, darbų ciklo apeigas; dvasininkų, burtininkų vaidmenį jose. Nustatyta, kad istorikas rėmėsi šiais šaltiniais: XVI-XVII a. leidžiamais antikos autorių veikalais, XVI-XVII a. kelionių ir įvairių tautų papročių aprašymais, kaip lyginamaja ir rekonstrukcijos medžiaga, Vokiečių ordino, Lenkijos kronikose, M.Strijkovskio ir A. Kojelavičiaus istorijose, Simono Grunau, Jono Brekūno (Ioannes Brekius), Johanno Rosenzweigo rankraščiuose sukaupta informacija. Daug papročių, apeigų aprašymų, sakmių, padavimų pats surinko: daugiausia savo Nybudžių parapijoje, bet ir iš Mažosios Lietuvos tolimų kaimų gyventojų, ypač Prūsijos Kunigaikštystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paribyje. Istorikas rėmėsi lietuvių kalbos faktais savo teiginiams argumentuoti. Jo surinkta medžiaga yra unikalus šaltinis Mažosios Lietuvos lietuvių ir kitų baltiškos kilmės gyventojų liaudies kultūrai pažinti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Prūsija; Istorijos šaltiniai; Matthaeus Praetorius; Prussia; Sources of history.

ENMatas Pretorius started writing “Prūsijos įdomybės” (“Prussian Sights”) while serving as a priest in Lutheran church of Duchy of Prussia in Nybudžiai (Niebudschen, now Krasnogorsk) and accomplished in Veiherov (Ger. Neustadt) in 1698 after becoming a convert. The object of his study is the past of the disappeared ancient Prussians and the history of their former territory. Work contained in volume III is regarded as keystone of cognizance of the approach of the historian to the importance of spiritual culture for the national history. The historian describes and analyses belief of the peasants of the ancient Prussians and Lithuanians of Lithuanian Minor, its history, customs, rituals of family events, religious and calendar feasts and labour cycle; the role of clerics and sorcerers in the rituals. It is established that the historian referred to the following sources: works of the ancient authors published in the 16th – 17th centuries, descriptions of ravels and customs of various nations of the 16th-17th centuries, as the comparative and reconstructive material, information accumulated in chronicles of the German order and Poland, histories of M.Strijkovskis and A. Kojelavičius, manuscripts of Simonas Grunau, Jonas Brekūnas (Ioannes Brekius), Johann Rosenzweig. Numerous descriptions of customs and rituals, folk stories were collected by himself, mostly in his own parish of Nybudžiai, also from population of distanced villages of Lithuanian Minor, in the periphery of Duchy of Prussia and Grand Duchy of Lithuanian in particular. The material is a unique source for cognizance of the national culture of the Lithuanians of Lithuania Minor and other population of the Baltic origin.