The English merchants’ settlement in Šventoji: an analysis and interpretation of the artefacts

LTAnglų pirkliai apie 1679 m. įkūrė Šventosios gyvenvietę, kuri XVIII a. pradžioje pamažu neteko reikšmės ir sunyko. Nors gyvenvietė egzistavo vos kelis dešimtmečius, tačiau istoriniai duomenys liudija, jog Šventoji buvo aktyviai ir gana pelningai veikęs nedidelis prekybos taškas ir uostas rytinėje Baltijos jūros pakrantėje. Tuo tarpu archeologiniai tyrinėjimai, vykę šioje vietovėje 1985 m. (vadovas profesorius Vladas Žulkus), suteikė daugiau informacijos apie pirklių kasdienį gyvenimą. Tyrimų metu ištirtas daugiau kaip 500 m2 dydžio plotas, kuriame aptikta medinio gyvenamojo pastato liekanų ir keturios atliekų duobės. Pastato aplinkoje ir duobėse aptikti 495 archeologiniai radiniai. Radinių archeologinis kontekstas rodo, kad aptikti daiktai buvo naudojami ne prekybos tikslams, o kasdienėje veikloje, tokioms kaip valgymas ar rūkymas (1, 2 pav.). Šio straipsnio tikslas – aptiktų radinių analizė ir interpretacija. Daugelis aptiktų artefaktų buvo importuoti, tad jų identifikavimas suteikia galimybę diskutuoti apie pirklių gyvenimo būdą ir kultūrinį identitetą. Identiteto klausimas archeologijoje tiriamas pasirinkus tam tikras radinių grupes, kurios atskleidžia kultūrines ir asmenines reprezentacijas visuomenėje. Tyrime išskirti du blokai radinių: stalo indai bei įrankiai ir asmeniniai daiktai (pypkės, drabužių aksesuarai ir monetos), kurie atskleidžia kultūrines ir asmenines pirklių nuostatas bei tradicijas (3–8 pav.; 1 lent.). Radinių gamybos vietos ir chronologija nustatyta taikant komparatyvinį metodą. Straipsnyje diskutuojama, kad importuoti radiniai ne visada rodo prekybinius kontaktus, neretai jie reprezentuoja tam tikrų žmonių kultūrinę priklausomybę ir jiems priimtą gyvenimo būdą, kuris ir reiškiasi per jų turėtus daiktus.Turtinga ir analogų neturinti archeologinė medžiaga leidžia prieiti prie išvadų, kad anglų pirkliai Šventojoje nemėgino priimti šiam regionui būdingų tradicijų ir gamintų daiktų, o juos atsivežė kartu su savimi ir naujoje gyvenvietėje sukūrė savo kultūrinei erdvei būdingą gyvenamąją aplinką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų pirkliai; Ankstyvųjų naujųjų laikų archeologija; Archeologija; Archeologiniai radiniai; Asmeniniai daiktai; Kultūrinis identitetas; 17 amžius; 18 amžius; Pirkliai; Stalo indai; Šventoji; Archaeological finds; Archaeology; Archaeology of the early modern period; Cultural identity; English merchants; Lithuanian XVII-XVIII c. history; Merchants; Personal belongings; Tableware; Šventoji.

ENA settlement was established by English merchants in Šventoji in the second half of the 17th century. The rich collection of artefacts and historic documents distinctly suggests the daily life of merchants. In this paper, the artefacts are assessed as indicators of the cultural and personal identity. Most of the finds were imported, and not locally produced. Their provenance, if possible, was identified and associated with manufacturing centres by using a comparative method. Ceramic dishes, glass vessels and cutlery represent merchants’ dining traditions and habits, while personal belongings can be associated with the presentation of social status or individual expression. [From the publication]

• Global post-medieval/historical archaeology: the Baltic states / compiled by Erki Russow, Eric Tourigny and Sarah Newstead, contributed by Erki Russow, Ieva Ose and Miglé Urbonaité-Ubé. Post-medieval archaeology. 2021, 55, 3, p. 432-441.
• Lietuvos jūrų muziejaus archeologijos rinkinio formavimas, tyrimas ir ateitis / Edvinas Ubis. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2021, Nr. 20, p. 93-98.
• Metal spoons of the 14th-18th centuries from the archaeology collection of the National Museum of Lithuania: typology, chronology and provenance / Skaistė Ardavičiūtė-Ramanauskienė. Archaeologia Baltica. 2022, t. 29, p. 52-70.
• Molinių pypkių analizės metodologiniai aspektai / Atas Žvirblys. Archaeologia Lituana. 2021, t. 22, p. 118-146.
• Šventosios uosto pirkliai ir jų gyvensena XVII ir XVIII amžių sandūroje / Edvinas Ubis. Po muziejaus burėmis. 2020, t. 6, p. 20-30.