Fizinių bausmių taikymas šeimoje ugdant vaikus : tėvų požiūris ir galimos priežastys

LTŠiame straipsnyje analizuojama daugelyje šalių itin karštas psichologines, socialines ir teisines diskusijas kelianti fizinių bausmių taikymo ugdant vaikus tema. Siekta aiškintis, koks yra Lietuvoje gyvenančių tėvų požiūris į fizinių bausmių taikymą, jo veiksmingumą, galimus padarinius vaiko psichologiniam prisitaikymui. Šiuo tikslu apklausėme 110 tėvų, auginančių ketverių-šešiolikos metų vaikus. Rezultatai atskleidė, kad daugiau nei pusė tėvų bent kartais taiko fizines bausmes savo vaikui. Daugiau nei pusė tėvų patys vaikystėje buvo baudžiami fiziškai. Fizines bausmes taikančių tėvų vaikai turi reikšmingai daugiau elgesio, emocinių sunkumų, yra hiperaktyvesni ir mažiau socialūs. Fizines bausmes taikantys tėvai labiau tiki jų veiksmingumu ir priimtinumu ugdant vaikus, be to, nesutinka, kad turėtų būti draudžiama jas taikyti.Rezultatai aptariami svarstant fizinių bausmių taikymą skantinančias priežastis ir galimą nemušimo įstatymo įtaką fizinių bausmių taikymo praktikai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fizinės bausmės; Vaikų ugdymas; Psichologinis prisitaikymas; Tėvų įsitikinimai; Corporal punichment; Children; Psychological adjustment; Parental attitudes.

ENParental resort to corporal punishment is one of the most emotionally charges and attention eliciting topic in child rearing theory and practice, as well as in social and legal debates. The aim of the study is to analyse parental use of corporal punishment (CP) and attitude to it as related to personal experience of corporal punishment in childhood and to children’s psychological adjustment. 110 parents (88 mothers and 22 fathers) who have children aged 4 to 16 participated in the survey. The results show that 53 per cent of parents resort to CP occasionally and 5 per cent - often. The age and gender of the child do not relate to parental use of CP, though parents of school-aged children believe that CP is more effective than the parents of preschool children do. Parental use of CP significantly relates to parental experience of CP in childhood and to justification of CP effectiveness. Parents who apply CP and believe in its effectiveness as a mode of discipline do not agree that CP should be prohibited. Finally, children who are exposed to CP are rated by their parents as having more problems of conduct, more hyperactive and having more emotional symptoms and less sociable than children who do not experience CP. The possible trajectories of CP practicing from generation to generation and negative effects on psychological adjustment of children are discussed in the article. The final part presents presumptions and suggestions as to further psychological and social studies of the societal attitude to CP and the effects of the CP abolition.

• Edukologija / Education
• Sociologija / Sociology