Vyskupas Justinas Staugaitis ir jo atsiminimai

LTStraipsnyje apžvelgiama vieno žymiausių XX a. I pusės Lietuvos valstybės ir Katalikų Bažnyčios veikėjo Justino Staugaičio (1866-1943) politinė biografija, literatūrinis palikimas. 1905-1917 m. dirbdamas įvairių parapijų klebonu jis daug prisidėjo formuojant krikščioniškosios demokratijos socialinę bei politinę programą, įsteigė Suvalkų gubernijoje pradines katalikiškas mokyklas kūrusią draugiją „Žiburys“. 1917-1926 m. Just. Staugaitis dirbo valstybės institucijose – Lietuvos Taryboje, buvo Nepriklausomybės Akto signataras, ėjo pirmininko bei vicepirmininko pareigas Lietuvos Seime, atliko keletą svarbių diplomatinių misijų Europos šalių sostinėse ir Vatikane. 1926 m. jis buvo paskirtas naujai įsteigtos Telšių vyskupijos vyskupu, sudarė kuriją, atidarė dvasinę seminariją, skatino katalikiškos spaudos platinimą, organizacijų veiklą. Savo straipsniais periodinėje spaudoje, brošiūromis Just. Staugaitis atsiliepė į aktualiausius XX a. I pusės šalies gyvenimo įvykius, skatino diskusijas politinės ir socialinės raidos klausimais. Be to, jis parašė dvi apysakas, paliko atsiminimus, kurie yra vienas įdomiausių Lietuvos istorijos šaltinių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vyskupai; Atsiminimai; Bischop; J. Staugaitis; Memoires.

ENThe article reviews a political biography, and literature heritage of one of the most famous figures of the Lithuanian state and the Catholic church in the first half of the 20th-century Justinas Staugaitis (1866-1943). In 1905-1917 being a priest in various parishes, he markedly contributed to the formation of social and political programme of the Christian democracy, established a society “Žiburys” that was engaged in the development of primary Catholic schools in Suvalkai region. In 1917-1926 Justinas Staugaitis worked in state institutions – in the Lithuanian Board, he was a signatory of the Independence Act, held the chairman and vice-chairman positions in the Lithuanian Seimas, performed several important diplomatic missions in the capital cities of the European sates and in Vatican. In 1926 he was appointed as a bishop of a newly established Telšiai diocese, formed a curia, opened a spiritual seminary, and promoted the distribution of Catholic press and the activity of Catholic organisations. With his articles in periodicals and brochures Justinas Staugaitis responded to the most critical events of the country in the first half of the 20th century, encouraged discussions on the issues of political and social development. In addition, he wrote two stories and memoirs that are some of the most interesting sources of the Lithuanian history.