Mapping Visaginas : sources of urbanity in a former mono-functional town

LTŠi knyga - tai antrasis tomas, kuriame dokumentuojami tyrimo, skirto suprasti sovietinio architektūrinio/urbanistinio sluoksnio prasmių, vertybių ir funkcijų kaitą radikaliai globalizuotose ir pakitusio mastelio visuomenėse, rezultatai. Joje tęsiamas vienas kertinių Kritinio urbanizmo laboratorijos įsipareigojimų - nagrinėti šiuolaikinius procesus kaip nepaprastai suintensyvėjusios geografinių lygmenų, kuriais organizuojama visuomenė, rekonfigūracijos rezultatą. Dėl tokios lokalinių, nacionalinių, regioninių ir globalinių procesų santykio rekonfigūracijos urbanizmas tampa daug sudėtingesniu ir dramatiškesnių reiškiniu negu tas, prie kurio buvome pripratę antroje XX a. pusėje. Miestas šiuo metu nebėra valstybinėms planavimo institucijoms priklausantis resursas. Miestas tampa kritiškai iš įvairių perspektyvų persvarstomu lauku, jam metami įvairių veikėjų ir tendencijų iššūkiai. Ši Laboratorijos publikacijų serija kelia dvejopus klausimus. Pirma, siekiama išsiaiškinti, kaip miestų gyventojai posovietinėse Baltijos šalyse ir būtent Lietuvoje, gali būti tiek įtraukti, tiek atskirti nuo naujai besiformuojančių miesto gyvenimo formų. Antra, siekiama suprasti, kokių naujų mokslinio tyrimo metodų ir intervencijų poreikį kelia šie pokyčiai. Kartografavimo sąvoka šios serijos knygų pavadinimuose reiškia būdus, kuriais trumpo laikotarpio projektuose renkami duomenys ir pristatomi rezultatai.Šia prasme kartografavimas yra tyrimo, konceptualizavimo ir dokumentacijos būdas. Kita vertus, tai, jog pastaruoju meto piktnaudžiaujama šia sąvoka, gali būti laikoma nesėkmingų pastangų vienareikšmiškai aprašyti ir aiškinti sudėtingus šiuolaikinės visuomenės formavimosi kontekstus simptomu. Paskata kartografuoti simptomiškai atskleidžia, kaip komplikuojasi tai, kaip socialiniai procesai veikia įvairius reiškinius ir tendencijas. Žvelgiant iš abiejų perspektyvų, žemėlapis kaip intelektualinio darbo pateikimo būdas žada apibrėžti ir vizualizuoti tiriamų faktų ir santykių tarp jų lygmenis ir ribas. Todėl kartografija šiandien yra tokia svarbi - lygmenys ir ribos - tai tiesiogiškiausiai globalizacijos performuluojami reiškiniai. Be to, žemėlapių kaip reprezentacijos būdo gausa atskleidžia technologiškai įgalintą augantį kartografinį sąmoningumą, egzistuojančių epistemotoginių hierarchijų persvarstymą ir naujas egalitarizmo formas. Šios, dar ne pilnai ištirtos ir išbandytos egalitarizmo formos, kaip ir vis labiau atsiveriantys urbanistinių procesų priežastingumo horizontai, kartu ir gąsdina, ir žavi. Tokiame kontekste kritinis urbanizmas tampa ir tyrimo ir dalyvavimo praktika, kurios tikslas - nagrinėti socialinių procesų priežastingumo modusus nagrinėjamojoje miesto aplinkoje. Kartu - tai atsakomybė veikti šią miesto aplinką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Urbanizmas; Sovietinė architektūra; Kartografavimas; Visaginas; Urbanity; Soviet architecture; Mapping; Visaginas.