Lietuvos filosofijos istoriografija

LTMonografijoje tarpdalykiškai nagrinėjama Lietuvos filosofijos istoriografijos (1960-2004 m.) struktūra, raida ir metodai. Analizuojamas šios disciplinos tekstų srautas ir dinamika, parodoma jos probleminė struktūra. Identifikuojami mokytojo ir mokinio santykiai, apžvelgiamas mokslininkų grupių klostymasis ir jų struktūra, filosofijos istorikų konceptualių konfliktų specifika ir reikšmė disciplinos raidai. Parodomas Lietuvos filosofijos istoriografijos metodologinio reflektyvumo lygis, tyrimo metodų deklaracijos. Remiantis H. White’o aiškinimo strategijų teorija filosofijos istorijos tyrimai skirstomi į kontekstualistinius, mechanicistinius, organicistinius ir formistinius. Nustatomi konkretūs realiai taikomi tyrimų metodai, jie palyginami su esamomis metodologijomis. Eksplikuojamos filosofijos istoriografijoje vyraujančios filosofijos raidos, filosofijos pažintinio ar ontologinio statuso ir kitos sampratos, lemiančios filosofinio istorinio aiškinimo pobūdį.

ENThe monography uses interdisciplinary methods to analyse the structure, development and methodology of the historiography of philosophy in Lithuania (1960-2004). The book discusses the content and dynamics of the texts of this subject, and reveals its problemic structure. It also identifies the relationship between teachers and students, and describes the structure and development of scientist groups, as well as the specifics of conceptual conflicts between the historians of philosophy and what such disagreements meant to the development of this subject. It reveals the level of methodological reflectivity of the historiography of philosophy in Lithuania, as well as the declarations of research methods. According to the strategies of explanation by H. White, the research of the history of philosophy can be contextual, mechanicistic, organicistic and formistic. The monography determines research methods that are actually applied during the research, and compares them with existing methodologies. It also contains the definitions of the development, and the educational or ontological status of philosophy, including other aspects that are agreed to be the most popular in the historiography of philosophy. These definitions affect the nature of philosophical-historical explanations.