1926-ieji: ar komunistai planavo valstybės perversmą Lietuvoje?

LTStraipsnyje svarstoma, ar tikrai komunistai 1926 m. planavo valstybės perversmą Lietuvoje, kaip bandė teisintis 1926 m. gruodžio 17 d. perversmo iniciatoriai? Visuomenę išgąsdino kairiųjų ir tautinių mažumų 1926 m. sudaryta XIII vyriausybė, kuri opozicijos piešta kaip radikali socialinių (bijota, kad atims žemės reformos išdalintas žemes) ir tautinių (tautinės mažumos gavo teisę steigti daugiau savo mokyklų) pokyčių rėmėja, galinti pražudyti jauną valstybę. Piktintasi komunistuojančių elementų rengiamais streikais ir demonstracijomis, riaušėmis, kariuomenė buvo nepatenkinta etatų mažinimu, Katalikų bažnyčia – planuojama įvesti civiline metrikacija. Taigi klausimas – ar perversmininkų teiginys apie artėjantį komunistinį pučą - teisybė? Autorius daro išvadą, kad komunistai tuomet perversmo neplanavo, priešingai, siekė bet kokią kaina palaikyti naująją vyriausybę, kuri panaikino karo stovį ir paleido iš kalėjimų komunistų lyderius. Planuota pasinaudojus politiniu suvaržymų nebuvimu padidinti savo įtaką visuomenėje ir tik tada planuoti aktyvius veiksmus. Perversmui 1926 m. nepritarė ir LKP lyderiai (Z. Angarietis), ir Kominterno vadovybė Maskvoje, teigusi, kad „tam dar neatėjo laikas“. Cituojama taip pat lietuvių saugumo šefo A. Povilaičio 1939 m. parengta analitinė studija apie visus per 20 m. (1919-1939) bandymus surengti valstybinius perversmus Lietuvoje. Joje apie komunistų neva planuotą perversmą 1926 m. net neužsiminta. Reikšminiai žodžiai: Komunistai; Krikčionys demokratai; Lietuvos darbinkų partija; Tautininkai; Valstybės perversmas Lietuvoje 1926 m.; Christian democrats; Coup de etat; Coup de etat organization; Lithuanian Workers Party; Lithuanian communists; Nationalists.