Galia ir tradicija : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminių istorijos

LTKnygoje pasakojama, kaip atsiranda ir išnyksta, kaip prisimenamos ir užmirštamos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės diduomenės giminės. Kiekvienas skyrius - tai ir atskiros giminės istorija, ir su ja susijusio Lietuvos istorijos aspekto aptarimas. Didikai dominavo Lietuvoje iki naujųjų laikų: ėjo aukščiausias pareigas, atstovavo valdovui vietos visuomenėje ir užsienyje, steigė bažnyčias ir miestelius, užsakinėjo meno kūrinius, kai kada ir patys kurdavo. Jie išsiskyrė visose istorinio laiko dimensijose: apie šlovingą praeitį bylojo aukšta kilmė, dabartyje saistė luomo vertos garbingos elgsenos, gyvensenos principai, į ateitį krypo ilgalaikio bažnytinio ir pasaulietinio atminimo, pripažinimo lūkesčiai. Didiko realybė pirmiausia buvo giminės realybė - individualus gyvenimas tarp tėvų palikimo ir palikuonių paveldo. Giminių istorijoje vis svarbesnis darėsi pasakojimas apie giminės praeitį - genealogija, surašyta kronikose, pavaizduota paveiksluose, schemose ar jungtiniuose herbuose. Istoriniame pasakojime apie kiekvieną giminę iš skirtingų perspektyvų atsikartoja tie patys tapsmo - iškilimo - atminimo chronologiniai tarpsniai. Pagrindinės temos - politinė ir visuomeninė galia ir ją įprasminanti atmintis. Kilmingos giminės savivoka reikšdavosi visų pirma per tradiciją - kilmę ir priklausymą „namams“, suprantamiems tiek kaip tėvonijų visuma, tiek kaip žmonių - gyvų ir mirusių giminaičių - bendrija.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos didikai; Giminės; Riterių kultūra; Rašto tradicija; Luomai; Pareigybės; žemės valdos; Dinastija; Noblemen of Lithuania; Families; Knights culture; Tradition of script; Estates; Posts; Land holdings; Dynasty.

ENThe book discusses how the royal families of the Grand Duchy of Lithuania rise and fall, as well as how they are remembered and forgotten. Each chapter is dedicated to the history of a separate family and how it ties into the general history of Lithuania. The nobles were the dominant social group in Lithuania until the modern period: they occupied some of the highest government positions, represented the ruler to the local and foreign societies, founded churches and towns, commissioned works of art, sometimes even created those themselves. They stood out throughout all the dimensions of historical timeline: their royal origin spoke of glorious past, in the present their noble attitude and principles of living made them worthy of a separate estate, and there are high hopes for permanent spiritual and global heritage for the future, as well as recognition for their work. The life of a noble was, first and foremost, the life of a whole family – such individuals were constantly trying to live up to and protect the heritage of their parents, as well as leave something behind for their children. Genealogy – stories about the past of a family – started to take a more prominent role in the history of families. It was being recorded in chronicles, represented in paintings, schemes or joint emblems. The same three chronological points of creation, rise and remembrance of a family can be found in the history of every family from different perspectives. The main topics include the political and societal power and how it is represented in memories. The identity of a royal family was understood firstly through tradition – their origin and belonging to "home", which was seen as not only homeland, but also as a community of their relatives both deceased and alive.