Katalikų laidotuvių apeigos: papročiai ir religingumo raiška : (Kupiškio apylinkės, XX a. antroji pusė – XXI a. pradžia)
LTStraipsnyje, remiantis Kupiškio krašte surinkta etnografine medžiaga ir ankstesniais autorių užrašymais, analizuojami katalikų laidotuvių papročiai bei religingumo raiška laidotuvėse Kupiškio krašte. Atliktas tyrimas parodė, kad kultūrinės, ekonominės sąlygos šalyje lemia laidotuvių papročių formas. Įmonių teikiamos paslaugos artimos tradicinėms, tam turi įtakos ir rinkos sąlygos, kur pasiūlą neretai nulemia paklausa. Esant tradicinei kultūrai, laidotuvėse svarbiausia dimensija buvo santykiai: šeimos, giminės, skirtingų kartų, vietinės ir parapijos bendruomenės, santykiai su mirusiuoju. Visa apimantis santykis buvo su Dievu, kuris užtikrino ir visų kitų santykių kokybę. Mokamos laidojimo paslaugos sujaukė šių santykių tinklą, ryški tendencija laidotuvėms tapti uždarame šeimos, giminės ir draugų rate vykstančiu įvykiu. Įdomu, kad laidotuvių erdvei persikėlus į nuomojamas patalpas, atsirado mirusiojo santykį su namu išreiškiantis paprotys – trumpas sustojimas prie jų. Katalikų laidotuvėse reikšmingą vietą užima religinė raiška. Žmogui mirštant, jį šarvojant naudotos sakramentalijos, kurias pamaldžiai naudojant kliautasi Bažnyčios maldomis, šie elementai katalikų laidotuvėse išliko iki mūsų dienų. Esminis pokytis – išnykus maldos prašymui iš kvietimo į laidotuves žodinės formulės, pakito ir budėjimo laiko paskirties suvokimas – malda nėra pagrindinis veiksmas laidotuvėse.Šis pokytis atsirado veikiant sekuliarizacijai, nulėmusiai katalikiškos tapatybės krizę. Kupiškio krašte svarbi pamaldumo praktika laidotuvėse (seniau ir mirusiųjų minėjimuose) yra Švč. Jėzaus Vardo rožinio giedojimas. Unikali, tik šiame krašte fiksuojama maldingumo praktika – 129 psalmių giedojimas meldžiantis už mirusįjį ir jo giminės mirusiuosius. Kupiškio krašte naudojamas giesmynas „Giesmės giedamos už mirusius“ – Bažnyčios rekomenduojamų ir liaudies sukurtų giesmių rinkinys. Atlikus religinės raiškos analizę daroma išvada, kad liaudišką pamaldumą laidotuvėse suformavo krikščioniškojo tikėjimo principai, be to, fiksuojamos ir gyvos liaudiškojo religingumo apraiškos – tikėjimas sielos buvimu prie mirusiojo kūno bei velionio ir vėlės suvokimas kaip nedalomos visumos. Išnyko seniau praktikuotas religingumo veiksmas – išmaldos už mirusįjį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Katalikų tikėjimas; Kupiškio Valsčius; Laidojimo Apeigos; Laidotuvių apeigos; Liaudiškasis pamaldumas; Lietuvių liaudies kultūra; Pamaldumas; Papročiai; Religingumas; Tradicijos; Catholic faith; Customs; Funeral ceremonies; Kupiškis Area; Lithuanian folk culture; Piety; Popular piety; Religiosity; Rites; Traditions.
ENBased on ethnographic material collected in the area of Kupiškis and records done by previous authors, the customs of Catholic funerals and expression of religiosity during the ceremonies in this area are analysed. The investigation done show that cultural and economic conditions in the country determine the forms of funeral customs. The services provided by enterprises are close to the traditional ones, but they are also affected by market conditions with demand often being caused by the offer. In case of traditional culture, the main dimension of the funeral is the relations, which the family and kindred of different generations, as well as local and parish community members have kept with the deceased. The overall relation to the God secures quality of all other relations. Paid services of funeral disturbed the network of the relations with a prominent tendency for funeral to become an event in a closed circle of family, kindred and friends. It is interesting to note that, as the funeral space is moved to rented premises, there is a new tradition to stop at the home of the deceased, thus expressing his relation with his former living site. An important role in Catholic funeral is plaid by religious expression. [...] The analysis of religious expression allows to make a conclusion that folk devotion at the funeral has been formed by the principles of Catholic faith; moreover, live folk religiosity expressions are fixed, i.e., belief in presence of the souls at the dead body and understanding of the deceased and his soul as an undivided entity. An older action of religiosity – the alms for the – disappeared.
