Komizmo raiška dabartiniuose lietuvių anekdotuose apie regos, klausos ir proto negalią

LTStraipsnyje analizuojami dabartiniai lietuvių anekdotai apie regos, klausos ir proto negalią turinčius žmones. Keliamas šių anekdotų turinio etiškumo klausimas ir pripažįstama, kad anekdotuose esama žmonių su negalia menkinimo apraiškų. Vis dėlto tiriamų anekdotų komizmas iš esmės yra grindžiamas ne sveikųjų pranašumo demonstravimu, o dviejų pasaulėvokų – turinčiųjų negalią ir sveikųjų – supriešinimu, todėl anekdotus nusprendžiama analizuoti, remiantis ne pranašumo, o neatitikimo teorija. Straipsnyje atskleidžiama, kad anekdotuose apie skirtingą negalią turinčius žmones vyrauja skirtingi juoko kūrimo būdai. Anekdotuose apie žmones su regos ir klausos negalia daugiau sąmojo, lingvistinių žaidimų, o anekdotuose apie turinčiuosius proto negalią – grotesko, absurdo, juodojo humoro. Pastaruosiuose anekdotuose pagrindinė veiksmo erdvė yra psichiatrijos ligoninė, kurioje gyvenama tarsi alternatyviame pasaulyje. Šiuose anekdotuose apstu karnavalinio komizmo apraiškų (atšaukiamos įprastinės normos ir pasaulis verčiamas aukštyn kojom, asmenys susitapatina su prisiimtais vaidmenimis, būdinga judėjimo kryptis – žemyn, linkstama į destrukciją, svarbų vaidmenį atlieka kūno reikmių tenkinimo bei žaidimų motyvai, alternatyvaus pasaulio logikai paklūsta visi – ne tik pacientai, bet ir personalas, anekdotų juokas yra ambivalentiškas, t. y. orientuotas ir į ligonius, ir į juos gydančius bei prižiūrinčius asmenis). Be to, straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kuo pastarieji anekdotai yra artimi folklorinėms pasakoms apie kvailį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anekdotai; Dabartinis folkloras; Juokas; Komizmas; Negalia; Šiuolaikinis Folkloras; Contemporary folklore; Disability; Jokes; Laughter; The comic.

ENContemporary Lithuanian jokes about people with visual, hearing and mental disabilities were analysed in the paper. The ethics of humor was discussed, the conclusion that such jokes are offensive and demeaning was drawn. The purpose of humor of such jokes is not to demonstrate superiority of the non-disabled but to reveal two opposing worlds, of the disabled and of the non-disabled. Analysis was based on the incongruity theory rather than on the superiority theory. The author of the paper showed that humour differs depending on a disability. There is more quip, play on words in jokes about people with visual and hearing disabilities, and more surreal, black humor in jokes about mental health, a mental hospital and its patients who perceive the world differently. There is a lot of carnival humor in these jokes, no norms exist, the world is seen upside down, characters play roles, move down, towards destruction, concentrate on the physiological needs and games, both, patients and medical staff, live in another world and are made fun of. Closeness of such jokes to folk tales about a fool was highlighted. [From the publication]