Dabartinės viešosios kalbėsenos stiliaus polinkiai

LTSiekiant apibendrinti dabartinės viešosios lietuvių kalbėsenos stiliaus tendencijas, reikia vertinti abi pagrindines stilistines kalbos ašis: (1) funkcinę stilistinę (knygiškumo ir šnekiškumo) ir (2) ekspresinę stilistinę (emocingumo, vaizdingumo). (1) Palyginti su daugeliu kalbų (pvz., anglų, vokiečių, prancūzų, čekų, rusų), lietuvių kalbos neutralusis stilius yra arčiau šnekamojo poliaus. Dabar kalbininkai, vertėjai, kalbos redaktoriai ypač pabrėžia paspartėjusią lietuvių kalbos kolokvializaciją. Negalima nematyti ir priešingos stilistinės slinkties – kalbos knygėjimo, ypač pasireiškusio sovietmečiu ir lietuvių stilistikos bei kalbos kultūros specialistų vertinto gana neigiamai. Kaip ir seniau, bene ryškiausios yra dvi knygiškumo apraiškos, viena leksikos, kita – gramatikos (sintaksės): tai svetimžodžių (tarptautinių žodžių ir kt.) gausėjimas ir konstrukcijų su veiksmažodiniais daiktavardžiais plitimas. (2) Ekspresyvumo raiškos taip pat matyti dvi priešingos slinktys: viešosios šnekos šiurkštėjimas ir perteklinė eufemizacija. Apskritai šiandienos kalbėsenos vaizdingumas menksta (mažėja gyvosios kalbos metaforų, nedaug šiandien vartojama savų, tradicinių frazeologizmų), tačiau plečiasi šiurkštaus vaizdingumo erdvė. Ypač „kriminalizuojama“ sporto kalba. Priešinga tendencija yra perteklinė eufemizacija, itin būdinga komercinei reklamai: apie populiariosios kultūros renginius, paprasčiausius buities daiktus kalbama kaip apie kažin ką nepaprasta, aukšta, be galo reikšminga. Nekritiškai, vaikantis kalbos madų, pasiduodama politinio korektiškumo idėjoms: tai, kas pirminiu sumanymu buvo taikoma tik anglų kalbai, nepagrįstai perkeliama į lietuvių kalbą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekspresinė stilistinė priešprieša; Funkcinė stilistinė priešprieša; Stilius; Viešoji kalbėsena; Confrontation; Expressive stylistic; Expressive stylistic confrontation; Functional stylistic confrontation; Public speaking; Style.

ENIn order to generalize current style preferences in public speaking, two main axes of stylistic language should be considered: (1) functional stylistic (books and speaking) and (2) expressive stylistic (emotions and imagery). (1) When we compare the Lithuanian language with many other languages (e.g. English, German, French, Czech, Russian) we can see that the neutral style of the Lithuanian language is closer to the colloquial style. Nowadays linguists, translators, language editors emphasize that the Lithuanian language has been rapidly becoming closer to the colloquial style. The opposite stylistic preference should also be discussed. The Lithuanian language is also becoming closer to the bookish style; that was very common in the Soviet period and is negatively evaluated by style and culture specialists of the Lithuanian language. Like in the past, two main features indicate closeness to the bookish style, one is related to lexis, the other – to grammar (syntax): increased usage of loanwords (international words, etc.) and structures with verbal nouns. (2) Two opposite preferences are also seen in the expressiveness of the Lithuanian language: public speeches are becoming either more vulgar or euphemization is being used more often. In general, the imagery of today’s speech is becoming poorer (living metaphors and own, traditional idioms are being used less often) but the usage of vulgar imagery has been increasing. Sports language is especially "criminalized". An opposite preference is increasing usage of euphemization, very common in commercial advertising: pop culture events, simple household items are being represented as something extraordinary, valuable and very significant. People affected by the ideas of political correctness are uncritically trying to make their language more "fashionable": what was originally applicable only to the English language has been transferred to the Lithuanian language. [From the publication]