Heideggeris ir Sezemanas: fenomenologinė ontologija ir kritinis realizmas

LTHeideggerio filosofijos recepcija Lietuvoje dažnai siejama su Juozo Girniaus ir Antano Maceinos filosofija. Tačiau Girnius nebuvo pirmasis domėjęsis Heideggerio filosofija Lietuvoje. Sezemanas gan anksti susidomėjo Heideggerio filosofija. Jis parašė recenziją apie Heideggerio knygą „Būtis ir laikas“ iškart po šios knygos pasirodymo rusų emigrantų žurnale 1928 metais. Heideggerio filosofijos įtaka akivaizdi daugelyje trečiojo dešimtmečio pabaigoje ir ketvirtajame dešimtmetyje pasirodžiusių jo darbų. 1941 metais „Lietuviškoje enciklopedijoje“ buvo išspausdintas Sezemano straipsnis apie Heideggerį. Sezemanas pažymi Heideggerio filosofijos antropologiškumą, bet to nelaiko trūkumu. Atvirkščiai, remiantis įvairiais Sezemano tekstais, galima teigti, kad Heideggerio polinkį į filosofinę antropologiją jis traktuoja kaip Schelerio idėjų pratęsimą. Sezemanas Heideggerio filosofiją supranta kaip fenomenologijos praktinį pritaikymą sprendžiant antropologijos problemas. Sezemanas teigia, kad Heideggeris pažinimo, religijos ir etikos problemas susieja su objektyvuotos būties kritika. Straipsnio tikslas – išanalizuoti Heideggerio ir Sezemano filosofinių koncepcijų sąryšius, parodyti, kaip Heideggerio ontologijos interpretacija išreiškia paties Sezemano posūkį nuo pažinimo teorijos prie antropologijos ir metafizikos problemų. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sezemanas; Heideggeris; Ontologija; Fenomenologija; Antropologija; Seseman; Heidegger; Ontology; Phenomenology; Anthropology.

ENThe reception of Heidegger’s philosophy in Lithuania is often associated with the philosophy of Juozas Girnius and Antanas Maceina. However, Girnius was not the first one to take interest in Heidegger’s philosophy in Lithuania. Vasily Seseman preceded him. He wrote a review about Heidegger’s Being and Time immediately after the publication of this book in the magazine of Russian emigrants in 1928. The influence of Heidegger’s philosophy on Seseman was obvious in a number of his works that appeared at the end of the 30s and in the 40s. In 1941, Seseman’s article about Heidegger was published in the Lithuanian encyclopedia. Seseman notes that Heidegger’s philosophy is related to anthropology, but does not consider it a flaw. On the contrary, according to different texts of Seseman, it can be stated that he treats the tendency of Heidegger’s philosophical anthropology as a continuation of Scheler’s ideas. Seseman perceives Heidegger’s philosophy as a practical application of phenomenology in solving the problems of anthropology. Seseman argues that Heidegger’s knowledge, religion and ethical problems are linked to the criticism of objectified existence. The aim of the current article is to analyse the relationships between the philosophical conceptions of Seseman and Heidegger, as well as to show how the interpretation of Heidegger’s ontology is reflected in Seseman’s turn from theory of cognition to the problems of anthropology and metaphysics. [From the publication]

• Filosofijos istorijos apybraižos / Bronislovas Kuzmickas. Vilnius : Mykolo Romerio universitetas, 2012. 201 p.
• Vosyliaus Sezemano filosofija: savęs pažinimo ir estetinės patirties fenomenologija / Dalius Jonkus. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas; 2015. 191 p.