LTStraipsnyje, remiantis ikonografine bei archyvine medžiaga ir 2006 m. ekspedicijoje užfiksuotais išlikusiais senaisiais ir naujai pastatytais paminklais, aptariami mediniai senieji ir naujieji kryždirbystės paminklai Pašvitinio apylinkėse. Apibūdinamos kryždirbystės paminklų ypatybės, analizuojama jų meninė raiška, nustatomi būdingiausi bruožai ir savitumai regiono ir visos Lietuvos kryždirbystės paminklų mastu. Pašvitinio valsčiuje, kaip ir visoje Lietuvoje, vieni populiariausių paminklų buvo mediniai kryžiai ir koplytstulpiai. XIX a. antrojoje pusėje statyti koplytstulpiai su atvira iš visų keturių pusių koplytėle, keturšlaičiu stogeliu ir išraiškinga metaline viršūne. Būdingas valsčiaus koplytstulpių bruožas – skulptūros koplytėlėje atitveriamos ažūrinėmis sienelėmis arba profiliuotų pakraščių skydeliais. Tokie koplytstulpiai buvo būdingi visam Šiaurės Lietuvos regionui (ypač Šiaulių apskrities Pakruojo ir Joniškio apylinkėse), jie buvo pasiekę ir Vidurio Lietuvą. XX a. pirmojoje pusėje buvo statomi kuklesni mediniai kryžiai, koplytstulpiai ir koplytėlės. Labiausiai paplitę buvo Šiaurės Lietuvos regionui būdingi kryžiai, kurių bene vienintelė puošmena – tai trilapio formos ar rutuliu užbaigti kryžmų galai ir kryžmoje pakabinta paprastų formų koplytėlė ar tik stogeliu pridengta Nukryžiuotojo figūrėlė. Savitumo šio valsčiaus XX a. pirmosios pusės kryždirbystei suteikia kryždirbio J. Remeikos vienakryžmiai ir dvikryžmiai kryžiai su nišele ar koplytėle stiebo apačioje.Valsčiuje vyravo bendros atvaizdų pasirinkimo tendencijos kaip ir visoje Lietuvoje – paminklams buvo pasirenkami geriausiai kaimo žmonių pasaulėvoką, interesus, siekius užtikrinantys atvaizdai, susiję su pagrindiniais katalikiškojo tikėjimo asmenimis (Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos siužetai) bei svarbiausių žmogaus gyvenimo sričių – šeimos, ūkio, pasėlių, gyvulių – globėjais (šv. Juozapas, šv. Jurgis, šv. Jonas Nepomukas). Naujųjų paminklų kol kas statoma nedaug, tačiau stengiamasi išlaikyti Šiaurės Lietuvos tradicijas – pasirenkami šiam kraštui būdingi tradicinių formų paminklai – koplytstulpiai su atviromis koplytėlėmis ir kukliai puošti kryžiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Koplytstupliai; Kryždirbystė; Liaudies kultūra; Mediniai Kryžiai; Pašvitinys; Šiaurės Lietuva; Chapel-poles; Cross making; Cross-making; Folk culture; North Lithuania; North Lithuanian region; Pašvitinys; Wooden Crosses.
ENBased on the iconographic and archive material as well as old and newly built monuments fixed during the expedition in 2006, the paper discusses the wooden old and new cross-making monuments in the area of Pašvitinys. The peculiarities in cross-making monuments are defined, their art expression is analysed, most typical features and specifities in such monuments are determined on a regional scale and that of all Lithuania. Wooden crosses and chapel-poles are among the most popular monuments in the area of Pašvitinys, as is in the rest of Lithuania. The chapel poles erected in the second half of the 19th century are notable for a small chapel open from all sides with a four-slope roof and expressive metal top. A typical feature of the chapel-poles in the area studied is an enclosion of sculptures by openwork inner walls or trimmed edge plates. Such chapel poles are typical of entire North Lithuanian region (especially in the areas of Pakruojis and Joniškis of the Šiauliai County), and they had reached even Middle Lithuania. Wooden crosses, chapel poles and small chapels erected in the first half of the 20th century were more modest. The crosses typical of the North Lithuanian region were most widely spread; they have perhaps a single decoration, i.e., the ends of the crosspieces are of a trefoil or ball shape, and a simple small chapel is hanged at the crossing place or there is a small Crucifix covered by a small roof. Single bar crosses or two-barred ones made by Jonas Remeika with a small niche or a chapel at the base of the cross introduce certain specificity into the cross making in this area during the first half of the 20th century. General tendencies in choosing the images prevailed in Pašvitinys area, as in the rest of Lithuania. [From the publication]