Pašvitinio apylinkių kulinarinis paveldas
LTXX a. pirmosios pusės Pašvitinio apylinkių kulinarinį paveldą įtakojo gamtiniai ir ekonominiai krašto savitumai. Dirbama žemė čia derlinga – vidutinio sunkumo priemoliai. Intensyvus žemės ūkis nulėmė Vakarų Aukštaitijos, taip pat ir Pašvitinio apylinkių kulinarinio paveldo specifiką. Kasdienai ir šventėms gamindavo daug miltinių gaminių: virtinių, raguolių, košių, kepdavo paprastą ir plikytą ruginę duoną, ragaišį, bandeles, pyragus, riestainius. Duoną riekdavo šeimininkas, tačiau, keičiantis gyvenimo būdui, tarpukario pabaigoje ir po Antrojo pasaulinio karo duonos atsiriekdavo kiekvienas šeimos narys. Šeimininkas dažniausiai sėdėdavo stalo gale. Tarpukariu nyko paprotys per talkas, kalendorines šventes, ypač per Sekmines, valgyti virtinius. XX a. 6–7 dešimt. dauguma šeimininkių duonos, pyrago nebekepdavo, bet nusipirkdavo krautuvėse. Tarpukariu Pašvitinio apylinkėse naujoviškai apdorodavo mėsos produktus: beveik nebegamindavo tradicinio skilandžio, bet kimšdavo dešras, mėsą konservuodavo taukuose. Kaimo žmonės mėsos pirkdavo mažai, o XX a. 4 dešimt. Pašvitinio miestelio valdininkai mėsą ir jos gaminius įsigydavo krautuvėse. Šviežiai rūkytos, virtos dešros su kopūstais būdavo svarbiausias kalendorinių švenčių, vaišių patiekalas.Labiausiai paplitęs svaigusis gėrimas buvo naminis miežių alus. Šeimininkas su alaus ąsočiu sutikdavo ir išlydėdavo svečius. Iki XX a. vidurio, net iki 8 dešimtmečio, Pašvitinio apylinkėse, taip pat ir visoje Šiaurės Aukštaitijoje, gyvavo alaus koštuvių paprotys, kuris, išmirus seniesiems aludariams, išnyko. Pašvitinio apylinkėse buvo ruošiamos sudėtinės vaišės – sambariai – laukų apėjimas su alaus ąsočiu, duonos kepalu, taip pašventinant būsimą derlių. Kasdieniniai indai ir įrankiai – moliniai ar metaliniai dubenys bei šaukštai. Pasiturintys kaimo, miestelio gyventojai turėdavo įvairių indų ir įrankių šventėms, iškilmingoms progoms, svečiams. Svečiams maistą serviruodavo lėkštėse, ypač mėgo dideles lėkštes mėsos patiekalams. XX a. pr. šakutes padėdavo tik svečiams, tačiau tarpukario pabaigoje ir po Antrojo pasaulinio karo šakutė tapo kasdieniniu įrankiu. Sovietmečiu daug indų ir įrankių įsigydavo vietos parduotuvėse, Rygoje arba iš vietinių „spekuliantų“. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Buities rakandai; Gėrimai; Kulinarinis paveldas; Kultūros reiškinių paplitimas; Lietuvių kulinarijos istorija; Maistas; Miežinis alus; Pašvitinio apylinkės; Pašvitinys; Sambariai; Collective meals (sambariai); Cultural regional dispersion; Drinks; Everyday material culture; Food; Lithuanian food history; Pašvitinys; The Pašvitinys area; The culinary heritage; The malt beer.
ENThe culinary heritage from the first half of the 20th century in the area of Pašvitinys had been forming under the influence of nature and economy peculiarities of the region. Its land is fertile with medium heavy loam soils. The intensive agriculture determined the specificity of the culinary heritage in the Western Aukštaitija region including the Pašvitinys area. People used to cook many flour meals: dumplings, thick pancakes and porridges, to bake ordinary or scalded rye bread, ragaišis (wheat and barley flour bread), rolls, cakes and bagels. The bread used to be sliced by a master of the house, but with the life style changing, during the interwar period and after the WWII, each family member used to slice off his/her portion himself. The master used to sit at the end of a table. The old tradition to eat dumplings during the community works or calendar festivals, especially the Pentecost, was gradually declining before the WWII. In 1950s and 1960s, the housewives already had not baked bread and bought it in the shops. Before the WWII, the people in the area of Pašvitinys began using modern techniques of meat preservation and did not produce the traditional skilandis (a belly of pig stuffed with meat and smoked) but they stuffed sausages or preserved meat in the fat. Villages used to buy meat very rarely. The officials of the Pašvitinys town used to buy meat in local shops. Fresh smoked and cooked sausages with cabbage were the main course at the calendar feasts. The home-made malt beer was the most widely consumed alcoholic beverage. The master of the house used to meet guests and see them off with a beer jug. By the mid-20th century, even by the 1970s, there was a custom of beer filtration in the area of Pašvitinys and all North Aukštaitija; but it vanished as olden home-brewers died. [From the publication]
