Žydai Pašvitinyje

LTStraipsnyje pasakojama apie Pašvitinio žydus. Manoma, kad jie Pašvitinio dvare galėjo įsikurti dar XVI a. Kuriantis miesteliui XVIII a. čia kūrėsi ir žydai. XIX a. pab. Pašvitinys jau tapo štetlu - miesteliu, kurio gyventojų daugumą sudarė žydai. 1897 m. surašymo duomenimis jie sudarė 57 % miestelio gyventojų (435 iš 763). Žydai laikė smukles, tarp jų buvo siuvėjų, kailiadirbių, auksakalių, skardininkų, vežikų, kepėjų, stiklių ir kt. Pašvitinyje galėjo verstis tik smulkūs prekybininkai ir amatininkai. 1923 m. duomenimis žydai sudarė trečdalį miestelio gyventojų. Bet vėliau jų ėmė mažėti, nes dalis žydų išsikėlė į didesnius miestus, dalis emigravo. Prieš II Pasaulinį karą Pašvitinyje liko tik apie 90 žydų, t. y. 10 % miestelio gyventojų. Miestelyje buvo 5-6 žydų siuvėjai kepėjas, du dažytojai, du langų stiklintojai, vienas dailidė. 1923 m. žydai miestelyje turėjo 4, 1925 m. – 10, 1931 m. – 8, 1934/35 m. - 10 parduotuvių. Sinagoga Pašvitinyje pastatyta 1860 m., ji buvo medinė, sudegė prieš pat karą 1941 birželio 11 d. Miestelyje veikė žydų liaudies mokykla, buvo žydų kapinės, išlikusios iki šių dienų. Karo pradžioje Pašvitinio žydai išvaryti į Žagarės getą ir vėliau sušaudyti, išsigelbėti pavyko vos keliems žmonėms. Žymiausiu Pašvitinio žydu yra Viktoras Dubovičius, jo senelis Natanas 1890 m. išvyko į Pietų Afriką. 1931 m. ten gimęs V. Dubovičius mokslus baigė Keiptaune ir Šefilde (Didžioji Britanija), išgarsėjo kaip žymus pediatras, Londono universiteto Imperijos kolegijos Medicinos fakulteto profesorius. 1995 m. ieškodamas savo šaknų jis aplankė Pašvitinį.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos žydų istorija; Pašvitinys; Sinagoga; Žydai; Jews; Lithuanian Jewish history; Pašvitinys; Synagogue.