Keli svarstytini darinių vartojimo atvejai teisės kalboje

• Some debatable instances of word compound use in legal language
• Einige Fälle des Gebrauchs von wortgefügen in der Rechtssprache, welche zu erörtern sind

LTTeisės aktų ir jų lydimųjų aktų kalbai ypač svarbūs pagrindiniai stilingos kalbos reikalavimai: glaustumas, aiškumas, tikslumas, todėl kiekvienas žodis ar žodžių junginys turi būti tinkamai ir apgalvotai pasirinktas. Ar visi teisės kalboje vartojami asmenų pavadinimus reiškiantys sudurtiniai daiktavardžiai, turintys pirmąjį dėmenį bendr- (bendraatsakovis, bendraieškis, bendraskolis, bendravykdytojas, bendraturtis, bendrasavininkis), yra taisyklingi? Ar nesikerta su bendrinei kalbai įprastomis vartojimo normomis kai kurie veiksmažodinių daiktavardžių – priesagų -imas ir -ymas vedinių vartojimo atvejai šios srities kalboje? Teisės kalba turi paklusti bendrinės lietuvių kalbos sistemai, tačiau reikia sutikti su tuo, kad ši kalba, kaip ir kiekviena profesinė kalba, turi tik jai būdingų ypatumų. Svarbu, kad nukrypimais nuo bendrinės kalbos normų nebūtų bandoma pateisinti akivaizdžių kalbos klaidų, ypač tada, kai nesunku rasti tinkamą būdą minčiai išreikšti. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darinys; Teisės kalba.

ENIn the language of laws and accompanying legal documentation, some stylistic requirements of language are very important: conciseness, clarity, precision. Therefore every word or expression has to be appropriate and carefully chosen. Are all the compound nouns we see in legal language used to describe individuals who do certain things, that have bendr- as the first element (bendraatsakovis, bendraieškis, bendraskolis, bendravykdytojas, bendraturtis, bendrasavininkis) , correctly formed? Don’t some instances of use of verb-derived nouns made using the suffixes -imas and -ymas in this field of language clash with the accepted norms of Standard Lithuanian? Legal language needs to respect the norms of Standard Lithuanian, well accepting that this type of language, as with other forms of specialised language, has some special characteristics that are unique to it. The important thing is that deviations from the norms of Standard Lithuanian must not be used to justify evident linguistic errors, especially in those cases where it is not difficult to find an acceptable way of expressing the idea.