LTStraipsnyje nagrinėjamos Kamajų apylinkėse Verbų sekmadienį šventinamos medžių šakelės. Remiantis etnografiniais lauko tyrimo duomenimis, archyvines bei rašytine medžiaga, etnologų tyrinėjimais, siekiama atskleisti verbų sudėties ir jų panaudojimo gyventojų kasdienėje praktikoje XX a. antrojoje pusėje–XXI a. pradžioje ypatybes. Tyrimo metu nustatyta, kad Kamajų apylinkėse šventinamos gluosnių ir kadagio šakelės įsikomponuoja į Rytų Lietuvos regiono verbų turinį. Analogiški ir veiksmai su verbomis, tačiau plakimo maginėse formulėse yra ir vietinių Šiaurės Aukštaitijoje paplitusių motyvų – tai piemenų ir apskritai ganymo temos akcentavimas. Kamajų krašte pastebimas visoje Lietuvoje paplitęs tikėjimas sodybos ir pastatų apsauga verba ilgalaikiais ir momentiniais (situaciniais) tikslais. Apsauga užtikrinama verbas laikant pastatuose ir jomis smilkant ūkinį inventorių Verbų sekmadienį arba iškilus realiam pavojui artėjant audrai. Verbų saugojimas pastatuose bei smilkymas jomis audrai užėjus grįstas maginiais tikėjimais. Kartu konkretūs verbų vartojimo pastatų apsaugai tikslai ir būdai pirmiausia orientuojami į Dievo galias apskritai. Tokias pat funkcijas atlieka ir pasitaikantis žmonių bei gyvulių smilkymas. Todėl krikščioniškoji verbų prasmė susipina su maginiais siekiais ir šis derinys yra pagrindinė liaudiškojo pamaldumo tiriamojoje sferoje raiškos forma, kuri taip pat yra kaitos būsenos. Šiuolaikinė verbų traktuotė artima krikščioniškajai sampratai, nes, parneštos į namus, jos laikomos kaip šventės simbolis. Kita vertus, netiesiogiai per šį paprotį verbos nepraranda ryšio su liaudiškąja tradicija, nes išlieka jų saugojimo patalpose argumentavimas šventinto daikto buvimo konkrečioje erdvėje svarba. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kamajai; Kamajiškių verbos; Liaudies pamaldumas; Lietuvių papročiai; Velykų verbos; Verbų sekmadienis; 20 amžius; 21 amžius; Easter palms; Easter palms in Kamajai; Folk religion; Kamajai; Lithuanian rituals; The 20th c. and the beginning of the 21st century; The Palm Sunday.
ENThe tree twigs (called verba in Lithuania) consecrated on the Palm Sunday in the area of Kamajai have been discussed in the paper. Based on ethnographic field studies, archive and written material, as well as the investigations of ethnologists, an attempt is made to reveal the peculiarities in composition of the verba and their daily use in the second half of the 20th century and the early 21st century. The study shows that the consecrated twigs of willow and juniper in the Kamajai area play a role in folk religion and customs in a wider region of East Lithuania. The ceremonies performed with the verba are analogous, but magic formulae of thrashing possess local motives in north Aukštaitija with emphasis laid on the theme of cowherds and herding in general. There is a belief common in Lithuania, including the Kamajai land, that the verba are useful to protect a homestead and its buildings for long-term and situational (short-term) purposes. The protection is provided by keeping the verba inside the buildings and fumigating the farming inventory by burning the verba on Palm Sunday or at a real danger before a storm. Such keeping of verba in the buildings and fumigating in case of a storm is based on magic believes. At the same time, specific purposes and methods of verba use for protection are polarised, first of all, against the power of God in general. The same functions are sometimes performed also by fumigating humans and animals. Thus, the Christian meaning of verba intertwines with magic purposes, and such a combination is a basic expression form in the investigative sphere of folk piety; this form is also in a state of alternation. The modern approach to verba is close to the Christian one, because the verba brought into a home are considered to be a symbol of the festival. On the other part, via this custom indirectly, the verba do not lose a relationship with the folk tradition. [From the publication]