Sąjūdis Lietuvos periferijoje: Kamajų miestelio atvejis

LTStraipsnyje tiriama Sąjūdžio veikla Lietuvos periferijoje Kamajų miestelyje. Darbas paremtas istoriniais šaltiniais, tirta Atgimimo laikotarpio kolektyvinė atmintis, apklausti gyventojai, to meto įvykių dalyviai. Sąjūdžio steigimosi ir veiklos Kamajuose atvejis patvirtina, kad burtasi remiantis asmeniniais ir profesiniais ryšiais; kaime daugumas vienas kitą pažįsta, tai palengvino informacijos sklaidą ir „savų“ atpažinimą. Bendras Sąjūdžio raiškos Kamajuose scenarijus iš esmės pakartoja daugelyje tyrimų nustatytus bruožus. Kamajų atvejus leidžia atkreipti dėmesį į išsilavinimą ir amžių kaip mobilizavimo aktyviai veikti – pokyčių židiniai formavosi tarp jaunų specialistų, kurie alternatyvias idėjas „atsivežė“ iš studijų. Tačiau jaunimo irgi būta dvejopo, dalis jaunimo buvo aktyvūs Sąjūdžio veikėjai, bet dauguma pasyvesni už vyresniąją kartą. Svarbu ir tai, kad vietos vykdomoji valdžia netrukdė Sąjūdžio veiklai, dalis komjaunimo ir partinio aktyvo jame aktyviai dalyvavo. Pasyviau nei jauni specialistai Sąjūdyje dalyvavo vyresnioji karta, kurios pritarimas grindžiamas idėjine motyvacija, paremta daugiausia tarpukario ir stalininio laikotarpio prisiminimu. Biografinės aplinkybės ir ryšiai su Bažnyčia buvo labai svarbūs, kuriant dalyvavimo Sąjūdyje ir pritarimo ar nepritarimo jam motyvaciją. Atgimimo laiko prisiminimui Kamajuose didelę įtaką turi dabartis - kaimo žmonių to laikotarpio atsiminimuose dažnai girdimas neišsipildžiusių lūkesčių, dabarties sunkumų motyvas.Reikšminiai žodžiai: Atminties studijos; Kaimo vietovė; Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis; Lietuvos periferija; Socialiniai judėjimai; Sąjudis; Lithuania; Lithuanian Revival Movement; Lithuanian periferies; Memory studies; Rural part; Sajudis; Social movements.