LTStraipsnyje aprašomas Kamajų dvaras ir miestelis XIX a. pirmojoje pusėje pagal Rokiškio krašto muziejaus dokumentus. Archyvo kaupimu ir saugojimu ypatingai rūpinosi Rokiškio grafystės savininkai Tyzenhauzai, vėliau Pšezdeckiai. Po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų išliko tik dalis jų sukauptos medžiagos. Muziejuje saugomi Kamajų dvaro inventoriai, baudžiauninkų revizijos aktai, dvaro valdytojų rašyti kvitai ir kiti dokumentai atspindintys dvaro ir miestelio ūkinę veiklą. Viena vertus, dokumentai rodo, kad dvaras niekuo neišsiskyrė iš kitų Rokiškio grafystės dvarų. Kita vertus pastebėta ir tam tikrų ypatumų. Kamajų miestelyje didžiąją daugumą gyventojų sudarė žydai, kurie išsiskyrė amatininkų gausa (siuvėjai, kailiadirbiai, skardininkai, stikliai, taip pat gyveno felčeris, auksakalys), verslų specifiškumu ir gana gyva prekyba, kurią liudija gausybė dvaro valdytojų kvitų, iš kurių sužinome apie didelį žemės ūkio produktų judėjimą. Tai turėjo įtakos miestelio plėtrai, keitė jo veidą, suformavo gražų architektūrinį sprendimą – senąją miestelio aikštę. Dokumentai leidžia matyti kaip plėtėsi Kamajai: XIX a. pradžioje buvęs tik medinis (išskyrus austeriją), jau 1848 m. miestelis turi mūrinių pastatų, kuriuose gyveno vargonininkas, felčeris, tekintojas ir vaitas. Viename dokumente rastas įrašas apie žymiuosius Kamajų riestainius, kurie čia buvo kepami jau 1816 m. Čia kaip poetas subrendo kunigas Antanas Strazdas, savo eilėraščiais raginęs baudžiauninkus neprarasti žmogiško orumo net ir sunkiomis baudžiavos sąlygomis.Reikšminiai žodžiai: Baudžiava; Dvaras; Kamajai; Miestas; Kamajai; Manor; Serfdom; The city.