Kamajų valsčiaus archeologinis paveldas

LTStraipsnyje detaliai apžvelgtas Kamajų valsčiaus archeologinis paveldas. Autorė aptaria 34 vietoves (yra žemėlapis), tai istorinės Sėlos teritorija, valsčiaus archeologiniai paminklai pradėti registruoti XIX a. pab. Pirmąkart Kamajų valsčiuje 1882 m. kasinėti Baušiškių pilkapiai, pirmus autorizuotus tyrimus 1939 m. atliko J. Puzinas. Po karo kelis kartus kasinėtas Juodiškių archeologiniame komplekse, jis vienas plačiausiai tyrinėtų šio tipo archeologinių objektų Sėloje. Pirmieji žmogaus pėdsakai valsčiuje aptikti 1985 m., kai rasti du akmeniniai kirveliai netoli Duokiškio. Bronzos amžiaus gyvenvietes Kamajų valsčiuje registruotos Baušiškių, Juodonių, Rudžių ir Radžionių „piliakalniuose“, vėliau išryškėjo pilkapių su akmenų vainikais kultūros laikotarpis, jai priklauso Baušiškių ir Kuokšių pilkapynai bei spėjamas Nečiūnų pilkapynas. XIV-XV a. į Lietuvą skverbiasi krikščionybė, bet etninės kuršių, žiemgalių ir sėlių žemės visą XV a. išlieka be katalikiškų parapijų. 1997 m. Paunksniuose rasta, tikėtina, XVII a. dvarvietė, kita dvarvietė rasta Prūdiškio vienkiemyje, taip pat prie Skrebiškio. Iš senkapių žymiausias Jurkiškio lobis, kur rasta keliolika XVII a. monetų. Kamajų valsčiuje daug laidojimo vietų, deja, nė viena jų nėra tyrinėta, todėl sunku atskirti kada kalbama apie archeologinį senkapį, kada – apie vėlyvus kaimo kapelius. Juose randama monetų, apyrankių. Ši apžvalga – per maždaug 100 m. sukauptų duomenų apibendrinimas, tai toli gražu nėra galutinė krašto raidos rekonstrukcija.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Kamajai, archeologija, paveldas; Kamajų valsčius; Lokalinė istorija; Sėla; Archaeology; Kamajai volost; Kamajaii, archeology, heritage; Local history; Sėla.