Ar laisvamanybė, kaip politiškai privilegijuota ideologija, nepažeidinėja tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų teisių

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Ar laisvamanybė, kaip politiškai privilegijuota ideologija, nepažeidinėja tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų teisių
Alternative Title:
Does Laicism as politically privileged ideology violates the rights of traditional confessions
In the Journal:
Soter. 2006, 17 (45), p. 99-130
Summary / Abstract:

LTDemokratiškų valstybių įstatymų leidyba dažniausiai atspindi daugumos religinius požiūrius ir poreikius, ypač tokiose srityse kaip socialinė gyvenimo sfera, žmogaus teisės, sąmonės laisvė ir religija. Valstybė, kuri gerbia teisingumą laikoma valstybe, kurioje viešpatauja teisė (angl. rule of law). Teisingumas kuria valstybės pagrindą. Atsižvelgiant į įsipareigojimus tarp Lietuvos ir Šventojo Sosto, kurie nustatyti tarptautiniuose dvišaliuose susitarimuose, į Lietuvos Respublikos Konstituciją, kitus teisės aktus, kanonų teisės normas, galima nustatyti, kad Lietuva neefektyviai pasisako už tradicines religijas šiuolaikinėje visuomenėje. Seimas nevertina rimtai Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto tarptautinių susitarimų. Analizuojamoje situacijoje tradicinėms religijoms yra suteiktas teisinis pripažinimas, atsižvelgiant į istorinę, socialinę ir kultūrinę aplinką, tačiau tuo pačiu metu suteiktos teisės yra paneigiamos praktikoje. Taigi taip pažeidžiamas ontologinis principas: jei santykiai sureguliuoti teise, jie negali tuo pačiu metu būti ir leidžiami ir paneigiami. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Laisvamanybė; Bažnytinė teisė.

ENThe legislation of democratic states most often reflects the religious attitudes and needs of the majority, in particular, in such areas as social life, human rights, freedom of consciousness and religion. The state, which respects justice is considered to be the state with the rule of law. Justice is the fundamentals of the state. Taking into consideration the mutual commitments of Lithuania and the Holy See, laid down in international bilateral agreement, the Constitution of the Republic of Lithuania and other legal acts, the provisions of the canon law, it could be said that Lithuania does not speak for traditional religions in a modern society effectively. The Seimas does not treat the agreements of the Republic of Lithuania and the Holy See with due seriousness. Traditional religions are granted legal recognition in the situation under analysis taking into consideration of the historical, social and cultural context, however, at the same time the conferred rights are negated in practice. The ontological principal is also violated—if relationships are regulated by law, they cannot be allowed and denied at the same time.

ISSN:
1392-7450; 2335-8785
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/6501
Updated:
2018-12-20 23:10:27
Metrics:
Views: 37    Downloads: 1
Export: