Vaikų socializacija XX amžiaus pirmosios pusės kaimo bendruomenėje (Kartenos valsčius)
LTStraipsnyje, remiantis 2002 metais Kartenos apylinkėse užrašytais 1906-1946 metais gimusių pateikėjų pasakojimais, analizuojami vaikų socializacijos XX amžiaus pirmos pusės kaimo bendruomenėje ypatumai. Pagrindinis dėmesys sutelkiamas bendraamžių bendriją ir įvairius socializacijos joje aspektus: žaidimus, tautosaką, tarpusavio santykius. Pažymima, kad tarp bendraamžių įgyta patirtis padėdavo susivokti pasaulyje ir savyje, žvelgiant kiek iš kitokios nei šeimos perspektyvos, formavo mokėjimus ir įgūdžius, būtinus toliau įsitraukti į bendruomeninį kaimo gyvenimą. Vaikų socializaciją veikė ir kaimynų gyvenimo bei bendravimo pavyzdžiai. Svarbus buvo dalyvavimas tiek kasdienio bendruomeninio gyvenimo veiksmuose, tiek šventiniuose ritualuose. Įtaką vaikų socializacijai taip pat darė sėslumas, konservatyvumas, kolektyviškumas, uždarumas – bruožai, apibūdinantys valstietiškąją gyvenseną ir suformavę ypatingą kaimo bendruomenės savimonę. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kaimo bendruomenė Kartenoje; Kaimo bendruomenė XX a. pirmoje pusėje; Kartenos apylinkės; Vaikų socializacija; 20th century; Community in Kartena; Kartena's surrounding; Lithuania; Socialization of children; The socialisation of children; Village community during the first half of the.
ENThe paper deals with the socialisation of children in a village community during the first half of the 20th century according to the records done in 2002 of narrations by people born in 1906–1946. The main focus of attention was a peer group and various aspects of socialisation in it, i.e., games, folklore, relationships. It is noted that the experience gained by peers helped them to find their place in the world and in their own self, from the point of view different than the family prospects, as well as formed their competence and skills, which are necessary in order to join the community life in the village. The socialisation of children was also affected by models of neighbours' life and communication. It was important for them to take part in both community life actions and celebratory rituals. Sedentary, conservative, collective or closed way of life–features describing the peasant style of life and formed specific self-awareness of village community–also affected the socialisation of children. [From the publication]
