Senosios kapinės

LTAprašomos senosios Kartenos apylinkių kapinės. Teigiama, kad iki XIX a. savo kapines turėjo kiekvienas kaimas, carinei Rusijai okupavus kraštą, kaimų kapinės uždarytos, o už Kartenos miestelio, prie kelio į Kretingą, ėmė veikti parapijos kapinės. Bet senųjų kapinių kaimiečiai nepamiršo, apjuosdavo tvoromis, žemių ir akmenų pylimais, palaidotųjų atminimui statė paminklus – koplytėles, kryžius, koplystulpius ar stogastulpius, juos nuolat atnaujindavo. Senosiomis kaimo kapinėmis kaip kultūros paveldu susidomėta tarpukariu, valstybės archeologijos komisija mini 8 Kartenos valsčiaus senąsias kapines. Sovietmečiu, 1972 m. į archeologijos paminklų sąrašą įtraukta 13 senųjų kapinių, jos laikytos kapinynais. Vėliau šis sąrašas koreguotas. Įkūrus Lietuvos Respublikos kultūros paveldo inspekciją, jos direktoriaus įsakymu 1991 m. visos neveikiančios kaimų kapinės paskelbtos istorijos ir kultūros paminklais. Šiandien buvusio Kartenos valsčiaus ribose yra 39 senosios kaimo kapinės, iš jų 13 suinventorintos ir įrašytos į Lietuvos Respublikos (LR) kultūros vertybių registrą. Jos išvardintos, yra dalies jų planai, taip pat ir fotografijos. Tai Abakų, Aleksandravo, Anužių, Asteikių, Baltmiškių, Baublių, Budrių, Būdviečių, Cigonalių, Dauginčių, Dyburių I ir II, Gaudučių, Gintarų, Kačaičių I ir II, Kalno Grikštų, Kartenos miestelio senosios kapinės (Polverkas), Kūlupėnų, Liepgirių, Mamių I ir II, Mišučių, Nausodžio, Pakutuvėnų, Prystovų I ir II, Raguviškų I ir II, Sakuočių, Sauserių, Stropelių, Vėlaičių I ir II, Žadeikių I ir II, Žutautų, Žutautų Medsėdžių I ir II senosios kapinės.Reikšminiai žodžiai: Archeologija; Atminimas; Kapinių istorija; Kapinės; Kartena; 19 amžius; 20 amžius; Archaeology; Cemetry; History of cemetery; Kartena; Lithuanian XIX-XX c. history; Memory.