Mitologinės vietos
LTPasakojama apie Kartenos (Kretingos raj.) apylinkių mitologines vietas. Tai tautosakos išgarsintos vietos ir objektai. Jų apylinkėje apie 40. Tai kalvos, akmenys, miškai, šaltiniai, daubos, upių kilpos, senvagės, pelkės. Daugiausia mitologinių kalvų yra Alanto upės baseine, jos dažnai vadinamos pilelėmis / pilimis, nors ir ne visos piliakalniai. Akmenys - antra pagal dydį mitologinių objektų grupė. Prie Kartenos yra vadinamoji velnio pėda, Čerauninko kūlys akmuo netoli Prystovų-Kulupėnų kelio, abu 1998 m. įrašyti į Lietuvos Respublikos (LR) kultūros vertybių registrą. Kačaičiuose yra akmuo Didysis arba Ypatingasis kūlys, dar buvo keli akmenys, keli iš jų pokaryje iškasti ar suskaldyti. Į šiaurę nuo Sauserių yra Tamožinės ąžuolynas, jame vaidendavosi. Garsiausias šaltinis buvo prie Abakų, tikima, kad jo vanduo gydo, vadinamas Kartenos Lurdu. Gydomąja galia garsėjo ir Marijos šaltinis prie Būdviečių kaimo. Prie jo nuo 1761 m. stovi medinė koplytėlė. Į šiaurę nuo Sauserių, miške yra pelkėta Žalčio dauba, kur pagal padavimą gyveno velnias, vadinamas Žalčiu. Seniau dauba ėjo kelias su kūlgrinda. Į pietryčius nuo Žalčio daubos yra Miliaus dauba, kur būta senų kapinių, ten laidojo savižudžius. Daugelį žavi Vilko kilpa vadinamas Minijos vingis Dyburių kaime, o priešais Karteną, piliakalnio šiaurės rytų papėdėje, Minijos slėnio krante išliko senvagė, apie kurią pasakojama, kad anksčiau prieš ją ant kalno stovėjo Žemaičių karaliaus pilis. Didžiausia apylinkių pelkė - Tyro durpynas netoli Kalniškių kaimo, apipintas legendomis.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Etninė kultūra; Kartena; Kartenos apylinkės; Legendos; 20 amžius; Lokalioji istorija; Mitai; Mitologija; Padavimai; Etnical culture; Kartena; Kartena localities; Legends; Lithuanian XX c. history; Local history; Mempry; Myth; Mythology; Stories.
