Kartena ir kuršių pilys prie Minijos - vakarinis Ceklio žemės pasienis

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knygos dalis / Part of the book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kartena ir kuršių pilys prie Minijos - vakarinis Ceklio žemės pasienis
Alternative Title:
Kartena and Curonian castles at the Minija river and western frontier of the Ceklis land
In the Book:
Kartena / vyriausiasis redaktorius Virginijus Jocys. Vilnius: Versmė, 2012. P. 126-133. (Lietuvos valsčiai; kn. 25)
Vėliau paskelba leidinyje: Lietuvos lokaliniai tyrimai. 2013
Summary / Abstract:

LTKartenos vardas pirmą kartą paminėtas 1253 m. Pietų Kuršo dalybų akte, kuriame ne tik pirmą kartą paminėti daugelis dabartinės Žemaitijos vietovardžių, bet ir yra žinių apie to meto Kuršo teritorinę struktūrą. Išryškėja tam tikras Ceklio žemės žemesnio lygio teritorinis darinys (valsčius?), apimantis pilis, kurios sudaro Minijos – Salanto gynybinę liniją, ginančią Ceklio žemę nuo Baltijos jūros pusės, iš kurios įvairiu laiku veržėsi interventai. Šis junginys, matyt, susidėjo ne tiesiogiai iš atskirų pilių apygardų, o iš kelių mažesnių apygardų grupių, arba iš centrinės Paminijės grupės (Paminijė – Kartena – Ducinė) bei atskirų periferinių pilių apygardų (Gargždų pietuose ir Imbarės šiaurėje). Paminijės piliakalnių grupės išskyrimas, gretinant ją su XVI a. Paminijės vaitija, leidžia daryti prielaidą, kad Paminijė buvo ne eilinė pilies apygarda, o didesnės apygardų grupės centras. Jos centras galėtų būti Martynaičių ar Mišučių piliakalnis. Kačaičių piliakalnyje galima lokalizuoti Ducinės (Duzene) pilies apygardą, remiantis Ducinės dirvą Kačaičių kaime žyminčiu mikrotoponimu. Pati 1253 m. Kartena sietina su Kartenos piliakalniu. Galima spėti, kad Minijos – Salanto gynybinė linija galėjo būti naudojama ir XIV a. lietuvių kovose su kryžiuočiais, kuomet ji gal netgi buvo papildyta naujomis pilimis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Istorinė geografija; Kartena; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Kuršas; 13 amžius; 14 amžius; Minija; Piliakalniai; Pilys; Teritoriniai dariniai; Castles; Courland; Historical geography; Kartena; Lithuanian XIII-XIV c. history; Minija; Mounds.

ENThe name Kartena had been mentioned in 1253 in the Act on Division of South Curonia, where not only many present-day place names of Žemaitija (Samogitia) were mentioned for the first time, but also it contained information about the territorial structure of the then Curonia. A certain lower level territorial unit (valsčius–a district) of Ceklis (or Ceclis) Land shows up and embraces the castles making the Minija–Salantas defence line to protect the Ceklis Land from the Baltic Sea side, where the invaders had been coming in different time periods. This unit seems to be formed not of separate wide castle regions, bot of smaller region groups or of regions from the central Paminijė group (Paminijė–Kartena–Ducinė) and separate peripheral castle areas (south of Gargždai and north of Imbarė). The allocation of the Paminijė hill-fort group, as compared to the 16th c. Paminijė Vaitija (woytowstwo Pomieńskie), enables to make an assumption that Paminijė was not a simple castle region, but a centre of a larger group of regions. Its centre might be the hill-fort of Martynaičiai or Mišučiai. The Ducinė (Duzene) castle region can be localised in the Kačaičiai hill-fort, based on a micro-toponym marking a Ducinės soil in the Village of Kačaičiai. Kartena in 1253 should be linked to the Kartena hill-fort. One can guess that the Minija–Salantas defence line could be used in the 14th c. during the battles of Lithuanians with the Crusaders, when it could be reinforced by newly built castles. [From the publication]

ISSN:
2029-0799
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/64989
Updated:
2018-02-20 04:52:41
Metrics:
Views: 48    Downloads: 7
Export: