Išnykusios mokyklos

LTStraipsnyje išsamiai pristatoma Onuškio apylinkėje veikusių mokyklų istorija. Atliekant tyrimą sužinota, jog Onuškyje parapinė mokykla pirmą kartą paminėta 1781-aisiasi metais. Dėl nedidelio mokinių skaičiaus daryta prielaida, jog mokykla veikiausiai veikė tik tada, kai Onuškio dvaro šeimininko šeimoje buvo mokyklinio amžiaus vaikų. Spėjama, jog dalis vaikų galėjo mokytis Rokiškio parapinėje mokykloje – apie ją yra išlikę daugiau duomenų. Mokykla buvo gausiai lankoma, ten mokėsi ir valstiečių vaikai, kartais sudarydami mokinių daugumą. Analizuojant šaltinius paaiškėjo, jog Rokiškio parapinė mokykla buvo lietuvių lenkinimo židinys. Po 1863 m. sukilimo numalšinimo, lenkinimo politika mokyklose pasikeitė į rusinimo – masiškai imta steigti rusiškas liaudies mokyklas. Šiose mokyklose mokytojais dirbo rusai, o lietuviai kunigai dėstė katalikų tikybą. Panaikinus spaudos draudimą, mokyklose imta reikalauti lietuvių kalbos mokymo, kad mokytojai kalbėtų lietuviškai ar kad būtų leidžiama mokytis iš lietuviškų knygų. 1908 m. Neršionių kaime įsteigta pirmoji lietuviška „Saulės“ draugijos mokykla. XX a. pr. mokyklų tinklas nepatenkino augančių poreikių, todėl atidarinėtos naujos. Paskelbus nepriklausomybę, steigtos naujos lietuviškos mokyklos, kurias lankė įvairaus amžiaus asmenys; pamokų lankomumas priklausė nuo žemės ūkio darbų. Sovietmečiu mokyklų tinklas centralizuotas, atokesnės kaimo mokyklos uždarinėtos. Straipsnis baigiamas atskirų regiono mokyklų (Aknystos, Aleknų, Armonių, Bryzgių, Generališkių, Giniotų, Juodupės, Maneivų, Teklinės, Veduviškio) aprašymu.Reikšminiai žodžiai: Juodupės valsčius; Liaudis; Mokykla; Mokytojas; Onuškio valsčius; Pradinės mokyklos; Švietimas; Švietimas Lietuvoje XIX-XX amžiuje; Education; Education in the 19th and 20th-century Lithuania; Elementary schools; Juodupė volost; Onuškis volost; People; School; Teacher; Rusija (Russia).