Aknystėnai - Čeičių seniūnija

LTAknystėnais (Rokiškio raj.) šio krašto žmonės nuo seno vadino Aleknų, Baršių, Čeičių, Mažučių, Prūdupės, Raupių ir Vištagerklio kaimų, Benediktavos, Čeičiškių, Kalnelių, Lazdonių, Levaniškio, Milakniškio, Paindonių ir Ūdriškio vienkiemių gyventojus. Jie iki baudžiavos panaikinimo priklausė Rokiškio dvaro Aknystos palivarkui. Šių vietų katalikai nuo XVIII a. pab. priklausė Rokiškio parapijos Aknystos (nuo XIX a. vid. atskira parapija) filijai. Pačios Aknystos iki 1921 m. priklausė Lietuvai, iš pradžių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK), nuo 1843 m. – Kauno gubernijai. Tik kuriantis Lietuvos Respublikai ir siekiant atgauti išėjimą prie jūros, Aknystos valsčiaus dalis ir dar keli pasienio ruožai išmainyti su Latvija į Palangą su Šventąja (nuo 1816 m. priklausė Kuršo gubernijai). Pirmąkart šios vietovės minimos Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio privilegijoje Grigaliui Astikaičiui 1499 m. Po to, keletą šimtų metų nėra duomenų, tik XVII a. pab. katalikų bažnyčių knygose atsiranda įrašų apie šio krašto žmones. Seniausia tokia knyga - Obelių parapijos krikšto knyga (1651-1667 metų įrašai), vėliau tokių knygų yra daugiau. Straipsnio autorius, pats iš čia kilęs, stebėtinai kruopščiai surinko apylinkių gyventojus iš bažnytinių knygų, XIX a. inventorių, o XX a. atsiminimus parėmė savo ir pažįstamų žiniomis. Aprašyti kaimai: Aleknai, Čeičiai, Raupiai, Prūdupė, Vištagerklis, Mažučiai, Baršiai, Lazdyniškis, Kalnelių ir Levaniškio vienkiemiai. Pokariu apylinkėje įkurti kolūkiai, žmonių mažėjo, 8-ame dešimtmetyje vietos kolūkis prijungtas prie Onuškio tarybinio ūkio kaip skyrius, kraštas virto vis sparčiau nykstančiu užkampiu.Reikšminiai žodžiai: Aknysta; Aknystos valsčius; Aknystėnai; Čeičių seniūnija; Akniste; Akniste rural district; Aknystenai; Čeičiai eldership.

EN.