LTStraipsnyje siekiama aptarti juslių lygmenį Jono Juškaičio poezijoje. Didžiausias dėmesys skiriamas svarbiausioms juslėms ir su jomis susijusioms patirtims išryškinti. Aptariamas kūrybos vizualumas, kvapų ir garsų semantika. Tyrimui aktuali iš Aristotelio tradicijos perimta sinestezijos sąvoka, apibūdinanti juslinį suvokimą, kai vienos rūšies pojūčiai sukelia kitų pojūčių aliuziją (garsas primena spalvą, spalva asocijuojasi su šiluma ir pan.). Ryškinami juslių sinestezijos atvejai ir jų prasmė. Atskleidžiama, kad dažniausiai siejami garsai ir kvapai, derinami uoslės ir regos keliami įspūdžiai, be to, Juškaičio lyrikoje juslės turi ryškius emocinius atitikmenis, niuansuoja daugelį subjekto būsenų, gali pažadinti atmintį. Analizuojant eilėraštį „Vasaros kaitros“, atskleidžiamas itin būdingas Juškaičio kūrybai juslių sinestezijos atvejis, leidžiantis sukurti daugiamatę meninę tikrovę, kurioje susilieja žmogaus, gamtos ir kosmoso pasauliai. Taip pasiekiamas estezės lygmuo. Išvadose apibendrinama, kad svarbiausios juslės atlieka kontraversiškus teminius vaidmenis, įtvirtina svarbiausias gyvybės ir mirties paradigmas. Jos teigia pasaulio grožį, pilnatvę, gyvastingumą, kartu atverdamos nykimo ir mirties patirtį. Juslės tarnauja pasaulio vienovei atskleisti, kuria metafizinės tikrovės ilgesį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Estezė; Juslių poetika; Juslių poetika, poetinis universumas, sinestezija, vizualumas, estezė; Poetinis universalumas; Sinestezija; Vizualumas; Aesthesis; Poetic universality; Poetics of senses; Poetics of senses, Poetic universality, Synesthesia, Visuality, Aesthesis; Synesthesia; Visuality.
ENThe aim of this article is to analyze the sensual level in Jonas Juškaitis’ poetry. The attention is paid to highlight the most important senses and experiences related with them, also to focus on the visuality and the semantics of odours and sounds. The analysis is based on the concept of synesthesia, first formulated by Aristotle. It describes the sensual perception of one type of senses evoking the allusion of another type of senses (a certain sound can remind us of a certain colour, a colour is associated with warmth, and etc). Cases of sensual synesthesia and their meanings are presented. The article notes that in Juškaitis’ poetry, sounds are mostly associated with odours and the sensation of smelling is often combined with that of seeing. The senses in Juškaitis’ lyrics have distinct emotional analogues, they provide a "colour" to many subject’s inner states and can awaken his memory. The analysis of poem "Summer Heat" highlights a special case of sensual synesthesia, especially characteristic to Juškaitis’ poetry. In it, sensual synesthesia creates amultidimensional artistic reality, merging, the worlds of human, nature and universe. In this way, the aesthesis is being reached. The article concludes that in Juškaitis’ poetry, basic senses play controversial thematic roles and consolidate the main paradigms of life and death. They affirm world’s beauty, plenitude and vitality and at the same time open up the experience of decay and death. Senses help to reveal the oneness of the world and create the longing for metaphysical reality. [From the publication]