Intymumas Antano Vaičiulaičio laiškuose žmonai Joanai Abramikaitei

LTStraipsnio akiratyje – nepublikuoti, prieinami tik rankraštiniu pavidalu Antano Vaičiulaičio laiškai žmonai Joanai Abramikaitei-Vaičiulaitienei, apimantys bene visą jų bendro gyvenimo laikotarpį (1948–1991). Asmeninė Vaičiulaičio korespondencija – neišsemiamas šaltinis kasdienio gyvenimo subjektyvumui aktualizuoti, kartu tai poetiškai estetizuota dviejų žmonių meilės istorija, kuri epistoliniuose tekstuose atsiskleidžia dviem – raiškos ir teminiu – lygmenimis. Į šiuos lygmenis ir susitelkiama, ketinant išanalizuoti laiškuose pasirodančią diskursyvinių modalumų visumą ir aptarti teminius kodus, retorines priemones, pragmatinius efektus, kuriuos apima šiame tyrime svarbus intymumo konceptas, leidžiantis kalbėti ir apie laiško subjekto reprezentacijos ir autoreferencinę sistemas. Epistolinio subjekto saviraiška privataus pobūdžio laiškuose yra susijusi su konkretaus laikotarpio istorine, kultūrine intymumo samprata. Šios sampratos semantiniame lauke aptariamos ir asmeninės Vaičiulaičio korespondencijos specifiką atskleidžiančios ypatybės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antanas Vaičiulaitis; Asmeninė korespondencija; Autoreferencija; Epistolinė scenografija; Intymumas; Antanas Vaiciulaitis; Antanas Vaičiulaitis; Epistolary scenography; Intimacy; Personal correspondence; Self-reference; Selfreference.

ENThe article focuses on unpublished handwritten letters of Antanas Vaičiulaitis to his wife Joana Abramikaitė-Vaičiulaitienė, which cover almost entire period of their life together from 1948 to 1991. The personal correspondence of Vaičiulaitis is an inexhaustible source for bringing the subjectivity of everyday life up-to-date. It also is a poetically aesthetic love story between two people, which in epistolary texts opens on stylistic and thematic levels. These two levels are taken as a the subject of research of the discursive modality as a whole searching for thematic codes, rhetorical devices, pragmatic effects, summed up by the concept of intimacy. The concept, very important in this analysis, allows to talk about the systems of letter’s subject representation and self-reference. Knowing that the epistolary subject’s self-expression in private letters is concerned with historical and cultural conception of intimacy in specific time, the features of Vaičiulaitis’s personal correspondence in the semantic field of self-expression are also discussed. [From the publication]

• Laisvė kaip atminties ir vietos sąsaja Antano Vaičiulaičio laiškuose / Gabija Bankauskaitė. Prace bałtystyczne: język, literatura, kultura. 2023, 8, p. 103-117.
• Laiškai iš praeities: Justino Marcinkevičiaus laiškai mokytojai Genovaitei Andrašiūnienei / Salomėja Bandoriūtė-Leikienė. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2023, t. 30, p. 8-20.
• Tėvynės vaizdinys Antano Vaičiulaičio laiškuose / Gabija Bankauskaitė, Domantė Vaišvylaitė. Respectus philologicus. 2019, Nr. 36 (41), p. 110-122.