World War II Lithuanian exile memoirs as an act of opposition to Soviet era injustice

LT1940 metais prasidėjo Lietuvoje sovietinė aneksija ir okupacja. 1941–1952 metais ir dar ilgiau vyko Lietuvos gyventojų naikinimas ir trėmimas. Pagal specialiuosius sovietinės valdžios įstatymus 196.000 Lietuvos gyventojų buvo suimta, įkalinta ir nužudyta, o apie 136.000 ištremta į tolimą Sibiro kraštą. Istorikų simuliacija rodo, jog dėl bolševikų teroro buvo nužudytas kas ketvirtas ano meto Lietuvos gyventojas. Lietuvių literatūra, aprašanti šią problematiką yra įdomi, daugialypė ir turtinga. Tremties ir lagerio tekstai dažnai sietini su atsiminimais, prisiminimais, dienoraščiais ar laiškais. Iš pradžių jie buvo spausdinami periodiniuose leidiniuose. Autoriai susidurdavo su daug sunkumų norėdamas tokią literatūrą paskelbti. Nuo 1989 metų, pradėjus silpnėti oficialiai cenzūrai, atsirado galimybė rašyti laisvai, todėl prasideda masinis leidimas. Iki šių dienų, nors jau ir nebėra tokio stipraus visuomenės poreikio, lietuviai dar rašo, spausdina ir vis dar nori išsakyti anų dienų liudijimus. Lieka problema, su kokia žanrine paantrašte susieti šiuos pasakojimus. Šiuo straipsniu siekiama parodyti skaitytojams tremties ir lagerio literatūros įvairybę bei turtingumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Atsiminimai; Cenzūra; Rezistencija; Sovietinė okupacija; Tremties ir lagerio tekstai; Tremties tekstai; Censor ship; Censorship; Dissident literature; Eile literature; Exile literature; Memoirs; Occupation; Resistance; Soviet occupation; World War II; World War II memoirs.

ENThe occupation and annexation of Lithuania by the Soviets started in 1940. From 1941 through 1952 and even later, the destruction and deportations of the country’s inhabitants were carried out. Special laws of the Soviet government were implemented in order to arrest, jail and muder 196,000 Lithuanian citizens, while 136,000 were deported to Siberia. Historical models demonstrate that one out of every four Lithuanians were killed at that time. Lithuanian literature which deals with these themes is dramatic, varied and rich. The texts of exile and concentration camps often are related to memoirs, diaries and letters which at first were published in periodicals, since the authors met with difficulties in having their work recognized. Nevertheless, after 1989 when official censorship weakened, the opportunity to write freely arose and survivors of these horrible policies in great numbers took advantage of telling their stories and recording their experiences. This kind of literary expression was an act of opposition, a scream of pain, testimony to injustice. Although society no longer has as great an interest in these works, they continue to be written, produced and published even to the present day. The problem of classifying these narratives and labeling their genre remains. This article seeks to show readers the wealth and variety of exile and labor camp literature. [From the publication]