Lithuanian foreign policy: concepts, achievements and preidicaments

LT1994 metais Lietuva formuluodama savo užsienio politikos koncepciją išsikėlė tris pagrindinius tikslus: įstoti į Europos Sąjungą bei NATO ir palaikyti gerus santykius su kaimynais. Lygiai po dešimties metų du pirmieji, kadaise labai ambicingais ar net ne itin realistiškais atrodę tikslai buvo pasiekti. Ir nors santykiai su artimiausiais kaimynais – Rusija, Baltarusija, Lenkija ir Latvija – galėtų būti geresni, 2004 metais visiškai natūralu buvo pabandyti suformuluoti naujas jau kitokį statusą euroatlantinėje bendrijoje įgijusios Lietuvos užsienio politikos gaires. Straipsnyje siekiama jas išanalizuoti ir kritiškai įvertinti. Autorius konstatuoja, kad tų gairių yra pernelyg daug ir ne visos jos glaudžiai ir tiesiogiai siejasi su svarbiausiais nacionaliniais Lietuvos interesais. Siekis tapti visiškai neapibrėžto regiono centru ar lyderiu turi netgi tam tikrų megalomanijos bruožų. Bene svarbiausiu Lietuvos užsienio politikos tikslu turėtų būti aiškesnis šalies vietos ir vaidmens Europos Sąjungoje apibrėžimas, santykių su didžiosiomis jos šalimis gerinimas. Remiantis labiau pragmatiškai, o ne idealistiškai suprantamais šalies interesais būtina taip pat daugiau dėmesio skirti gerų santykių su artimiausiais kaimynais, taip pat ir nepriklausančiais Europos Sąjungai, plėtotei. Ypatinga reikšmė turėtų būti teikiama santykiams su Lenkija. Nors deklaracijų lygmenyje jie beveik idealūs, praktinių reikalų sprendimo plotmėje situacija atrodo visai kitaip. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Politinis regionas; Lietuvos užsienio politika; Acievments; Predicaments.

ENIn 1994 Lithuania named three basic objectives when formulating its foreign policy: membership of the EU and NATO and maintaining good relations with its neighbours. In the ten years since then, the first two objectives, which may have appeared very ambitious or perhaps even a touch unrealistic at the time, have been achieved. And even though relations with our nearest neighbours – Russia, Belarus, Poland and Latvia – could be better, in 2004 it was entirely natural to formulate new foreign policy guidelines for Lithuania in view of its new status within the Euro-Atlantic Alliance. This article seeks to analyse and critically evaluate these guidelines. The author states that there are too many guidelines and not all of them are directly relevant to Lithuania’s national interests. A desire to become the centre or leader of some as yet not completely defined region smacks slightly of megalomania. Lithuania’s most important foreign policy objective should be to more clearly define our country’s place and role in the European Union, and to improve our relations with the largest EU countries. Basing policy on pragmatic rather than idealistic conceptions of our country’s interests, it is essential to give more attention to improving relations with our nearest neighbours, including with those who are not members of the EU. Special value should be given to relations with Poland. Although on a formal declarative they appear almost ideal, when it comes to practical problem-solving, the situation appears rather different. [From the publication]