Jono Juškaičio rinkinys "Mėlyna žibutė apšvietė likimą": modernėjimo linkmės

LTStraipsnis skirtas aptarti modernėjimo tendencijas Jono Juškaičio eilėraščių rinkinyje Mėlyna žibutė apšvietė likimą (1972). Remiamasi vokiečių literatūrologo Dieterio Lampingo modernizmo samprata, kurioje santykis su poetine tradicija akcentuojamas kaip esminis modernėjimui tirti. Aptarus rinkinio meninio pasaulio ypatybes, daromos išvados: rinkinyje Mėlyna žibutė apšvietė likimą kuriamas dialogas su ankstyvesnėmis poetinėmis mokyklomis, visų pirma – su poetais žemininkais ir (kiek atsargiau) – poetais neoromantikais. Galima atpažinti sąšaukas su Maironio, Vinco Mykolaičio- Putino, Antano Baranausko poetine kūryba. Juškaičio lyrikoje modernėjimas vyko valstietiškos kultūros pagrindu, taigi, gali būti priskiriamas nuosaikiajam modernėjimo tipui. Juškaičio kūryboje siekiama pažvelgti į valstietiškos kultūros gelmę, eilėraščiuose gausu mito reliktų ir paslėptos religinės simbolikos. Tai primena žemininkų poetinę programą. Galima stebėti, kaip drastiškai pokario metais nutraukta poetinė tradicija atgyja naujais pavidalais, o lietuvių lyrikoje susiformuoja egzistencinės lyrikos tipas, paremtas valstietiška kultūra. Modernėjimą liudija ir eilėraščių poetika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Juškaitis; Juškaitis, modernėjimas, poetinė tradicija, valstietiška kultūra; Modernėjimas; Poetinė tradicija; Valstietiška kultūra; Agrarian culture; Juškaitis; Juškaitis, Modernization, Poetic tradition, Agrarian culture; Modernization; Poetic tradition.

ENThis article intends to discuss the tendencies toward modernization in Jonas Juškaitis’ second collection of poems, "The Blue Violet Illumined our Destiny" (1972). Reference is made to Dieter Lamping’s concept of modernization, in which the poem’s relation with the poetic tradition is emphasized as the essential means for establishing its modernity. After discussing the features of the collection’s art, we come to the conclusion that Juškaitis’ "The Blue Violet Illumined our Destiny" enters into a dialogue with earlier schools of poetry – first of all with the poets of the Žemė (Earth) generation and (and more tentatively) with the neoromantics. We can recognize echoes of Maironis’, Vincas Mykolaitis-Putinas’ and Antanas Baranauskas’ poetic works. Modernization in Juškaitis’ lyrics was based on agrarian culture – therefore, it can be attributed to the moderate type of modernization. In his work Juškaitis endeavored to delve into the depths of agrarian culture. There are many mythological relicts and hidden religious symbols in his poems. This fact reminds us of the Earth generation’s poetic programme. We can observe the drastic disruption of the poetic tradition during the postwar years and its resurrection in new forms, the development in Lithuanian poetry of the existential lyric, one derived from culture of the countryside. The poetics of the poems also attests to their modernization. [From the publication]